Stambulas yra Turkijos širdis, jame gyvena 15 milijonų žmonių, beveik penktadalis šalies gyventojų. Tai yra Turkijos ekonominė sostinė, kultūros centras ir svarbiausia šalies turistų lankomumo vieta. Šis reikšmingumas daugiausia yra dėl miesto strateginės padėties palei Bosforo sąsiaurį, kuis yra pagrindinis prekybos kelias, einantis tiesiai per miestą ir skiriantis Europą nuo Azijos.

Kasmet per sąsiaurį perplaukia maždaug 48 000 laivų, todėl jis yra vienas iš judriausių jūrų maršrutų pasaulyje, nepaisant to, kad Turkija iš sąsiaurio gauna labai mažai naudos.

1936 m. Turkija ir kitos Europos valstybės pasirašė Montreux (Montro) konvenciją, pagal kurią Turkijai suteikta Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių kontrolė, tačiau taikos metu taip pat garantavo laisvą praplaukimą civiliams laivams ir griežtai apribojo karinių laivų, nepriklausančių Juodosios jūros valstybėms, plaukimą. Dėl to šiais laikais Turkija renka nulines pajamas iš sąsiaurio.

Dėl šios priežasties kanalo per Stambulą, kuris uždirbtų rinkliavas ir apeitų Montro konvenciją, idėja egzistuoja jau 500 metų.

Pirmąjį pasiūlymą pateikė Osmanų sultonas Suleimanas Didingasis (valdė 1520–1566). Teigiama, kad jo architektas Mimaras Sinanas sukūrė projekto planus. Vis dėlto, projekto atsisakyta dėl nežinomų priežasčių.

Per ateinančius tris šimtmečius daugybė kitų sultonų bandė atnaujinti projektą nesėkmingai, kol XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, idėją vėl bandyta nesėkmingai atgaivinti.

Per pastaruosius metus daugybė turkų politikų vėl pateikė pasiūlymą, pvz. tuometinis Turkijos ministras pirmininkas Erdoganas planavo didžiausią projektą Stambulo istorijoje 2009 m. balandžio mėn., tačiau netrukus idėja vėl buvo atmesta, nes laivybos srautas buvo nepakankamas.

Galiausiai 2011 m. Erdoganas viešai paskelbė apie Stambulo kanalo projektą, o 2012 m. pradėtos galimybių studijos. Per ateinančius kelerius metus projektas buvo ištirtas. Buvo pasirinktas kanalo maršrutas ir 2021 m. kovo mėn. projektas buvo patvirtintas aplinkosaugos klausimais.

Turkijos vyriausybė patvirtino kanalo plėtros planus, pagal kuriuos 30 kilometrų į vakarus nuo Bosforo sąsiaurio numatyta pradėti statyti Stambulo kanalą, kuris planuojamas 45 kilometrų ilgio (palyginimui Panamos kanalas yra 82 kilometrų ilgio).

Kanalas būtų 360 metrų pločio paviršiuje ir 275 metrų pločio dugne, o 21 metrų gylis būtų maždaug toks pat kaip Sueco kanale. Tai pakankamai giliai daugumai krovininių laivų, išskyrus didžiausius supertanklaivius ir superkonteinervežius. Turkija tikisi, kad kanalas per dieną priims nuo 130 iki 160 laivų pagal dabartinį Bosforo sąsiaurio laivų srautą.

Stambulo kanalas būtų dar didesnio, aplink kanalą einančio plėtros projekto, pagrindinis objektas – gyvenamieji ir komerciniai objektai, kuriuose būtų apgyvendinta maždaug 500 000 žmonių, kuriuos sujungtų trys požeminiai tuneliai kartu su šešiais kanalo tiltais.

Tęsinys kitame puslapyje:

Šių tiltų vertikalūs tarpai būtų pakankamai dideli didžiausiems laivams ir kainuotų dar 1,4 milijardo dolerių. Be to, ant naujų krantinių Marmuro jūroje atsirastų naujas konteinerių uostas. Galiausiai kanalas integruotųsi su naujuoju Stambulo tarptautiniu 12 milijardų dolerių vertės oro uostu.

Kanalo projektas yra visos šalies infrastruktūros plėtros bumo dalis, skirtos skatinti Turkijos ekonomiką.  Stambulo kanalas kainuos maždaug 15 milijardų JAV dolerių ir pastatyti reikės septynerių metų.

Jei jis bus baigtas, tai suteiks daug naudos Turkijai, visų pirma, tai palengvins Bosforo sąsiaurio apkrovą. Šiuo metu laivai turi laukti vidutiniškai 14 valandų, kad įplauktų į Juodąją jūrą, o tai lemia didžiules eiles.

Naujasis kanalas pašalins šią spūstį, gerindamas tarptautinę prekybą, mažindamas laivybos avarijų riziką ir mažindamas taršą Stambule. Be to, kanalas nukreiptų pavojingus krovinius nuo Stambulo centro, kaip rodo 2020 m. Beiruto sprogimas, kurio metu pavojingi kroviniai šalia miestų gali būti nelaimės priežastimi, be to, kanalo statyba sukurtų maždaug 8–10 tūkstančių darbo vietų, skatinančių šalies statybų pramonę.

Svarbiausia, kanalas leistų Turkijai apeiti Montro konvenciją – šalis galėtų leisti užsienio karinius laivus į Juodąją jūrą, o Turkijos vyriausybei leistų rinkti rinkliavas: kanalas gali sukurti apie 8 mlrd. dolerių metinių pajamų.

Nepaisant viso to, Stambulo kanalas yra labai prieštaringas, jo statyba iškels tūkstančius žmonių, tuo pačiu paveikdama iki 1 milijono pragyvenimo šaltinius, be to, tai padarys žalą aplinkai ir galimą žalą archeologinėms vietovėms.

Be to, kanalas sutrikdys ir taip problematišką miesto vandens ir, tikėtina, užterštų požeminius vandens telkinius ir upelius. Plius, sukūrus antrą jungtį tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų, tai gali sutrikdyti vandens apytakos srautą tarp jų.

Okeanografai perspėja, kad kanalas gali sukelti didžiulį vandens organizmų srautą į Marmuro jūrą, dėl kurio žus jūros gyventojai ir sklis baisus kvapas aplink Stambulą.

Atsižvelgiant į 2020 m. apklausą, 80 procentų Stambulo piliečių iš esmės priešinasi projektui.

Naujasis kanalas taip pat leis dideliems JAV ir NATO karo laivams įplaukti į Juodąją jūrą, o tam priešinasi Rusija, kuri tvirtina, kad kanalas pažeidžia Montro konvenciją.

Jei kanalas bus pastatytas, tai, pasak Rusijos, pakenks jos nacionaliniam saugumui, o tai gali lemti įtemptus Turkijos ir Rusijos santykius. Dėl to 2021 m. balandžio mėn. 104 buvę Turkijos jūrų laivyno pareigūnai pasirašė atvirą laišką prieš kanalą. Dėl šios viešos Stambulo kanalo projekto kritikos buvo suimta 10 į pensiją išėjusių Turkijos karinio jūrų laivyno admirolų.

Nepaisant kritikos, Turkijos prezidentas Erdoganas yra įsipareigojęs projektui. Netrukus vyks konkursai, o jei pirmasis projektas bus galutinai užbaigtas, planuojama pradėti statyti pirmąjį kanalo tiltą 2021 m. birželio mėn.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Tweetasm

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (2)