„Airbus“ skelbia apie revoliuciją: kuriamas lėktuvas su megavatų klasės kosmininiu varikliu - CO₂ gamins keleiviai (Foto, Video)

Na, koncepcija įdomi ir sveikintina, tik kad iki nulinių CO2 emisijų dar reikia ir pakeitimų vandenilio gamyboje. Wiki teigia, kad Net ir didesniu mastu perėjus prie elektrolizės (šis būdas labai neefektyvus lyginant su kitais), išauga elektros poreikis, kuri dar toli gražu nėra žalia. Tikėsimės, kad greitu metu susitvarkys su fusion, kitaip gali tekti Daisono sferą statyti.

Iki to laiko, kol tokie lektuvai masiškai skraidys, nemažai laiko praeis. Atsinaujinančios kiekis kiek suprantu smarkiai auga. Galų gale vis tiek reiks nueiti nuo naftos - tai vandenilis aviacijoje atrodo patraukliai - didelis energijos tankis. Aišku, jei koks gaisras įvyktų, tai sprogimas turbūt geresnis būtų, nei nuo aviacinio kuro. Automobiliai tai sėkmingai važinės nuo baterijų, kurios su daug mažesniu nuostoliu saugo elektrą. Vandenilis reikalingas bus tik aviacijai pagrinde. Na dar spec.tekchnikai, kuriai svarbu autonomiškumas nuo el. tinklų. Įsivaizduoju santykis bus kokiai 20 el. krovimo stotelių bus 1 vandenilio, toks poreikis bus. Atsižvelgiant į tai, kad vandeniliu važinėt - žymiai brangiau.

o kodėl ne hybridas? Ten aukštai reikia daug šildytis, pvz vienas VDV generuojantis šilumą tikrai nėra bloga įdėja.

O tai vandenilio energijos kiekis gal dar didesnis nei aviacinio kuro - kam tas VDV hibridas? Ir šildyt galima nuo elektros.

Verslui kuriam laikas yra svarbiau už našumą batareikos niekad nebus išeitis. Rašo nuvažiuoja 300/400 km tai žiemą dalink per pusę ir gausi realius skaičius. Kraunasi 150kw ir daugiau? Lol tik jei baterija pakankamai įšilus bet neperkaitus ir nepaisant viso to tokia galia išgaunama tik tam tikrame procentų diapozone. Visi šitie minusai paprastam žmogui yra dzin, mes nevažiuojam daug ir kasdien. Verslas dirba kiaurą parą. DC stotelėje kwh kaina +/- 70ct normalus elektromobilis valgo minimum 15kwh/100km tai yra 10.5 eur 100. Dyzelis panašiai jei taupus. Vandenilis kiek 100% brangiau? Tai verslas aukos drąsiai tik duok ir visa tai net nepradėjus vystyti infrastruktūros. Batereikas turėsime kardinaliai pakeisti jei norim, kad jos būtų transporto verslui priimtinos. Vietiniam transportui valio sprendimas. Tarptautiniame transporte niekaip neįsipaišys

O tai vandenilis neišskiria šilumos? Donatasv kaip visada savame stiliuje, verslui kaina nesvarbu, tik našumas, todėl anot jo, visi kroviniai gabenami lėktuvais, taip daug greičiau. Kiek fūra per parą nuvažiuoja ES vidutiniškai ar žinai? Ir kiek laiko stovi vietoje? Apie intermodalinius terminalus kažką esi girdėjęs? O apie tai, kad krovinius vežant pagrindinis kriterijus yra €/tkm? Tik specifiniams kroviniams atsiranda ir laiko kriterijus svarbus tiek, kad extra 30 min pasikrovimas kažką keistų. Vandenilis eksploatuoti bus bent 3 kartus brangesnis nei elektrinis. Čia jau absoliučiai viską spaudžiant max palankiai, kas gali būti. Viena stotelė užpilanti vandenilį vienai fūrai kainuotų apie pusę milijono eurų. Tobulinti nebėra ko. Ir čia tik perpylimo įranga, gamybos ir logistikos tai neįtraukia. Taip kad tavo argumentai prasilenkia su logistikoje veikiančia dabartine ekonomika. Ir neimk kainų DC charger'ių prieinamų visuomenei, ir ką gaus logistinės kompanijos, kurios didesnės greičiausiai ir pačios dar įsirenginės tas stoteles prie pagrindinių magistralinių taškų.

Žinau kiek fūra nuvažiuoja ir ką? Vandenili gali gamint vietoje ir ką? Uh o ką kito gaus logistikos kompanijos? Kitokios elektros? Mažas kompanijas kurios nepajėgs tiek investuot kaip didelės jau ka nurašom? Nei vienas mano argumentas neprasilenke su logika. Tik tavo kliedesiai apie batareikas.

Papasakok viską iki galo nenutylek dalies viso elektros grožio. Kiek kainuoja tarkim 150kw linijos irengimas, kiek kainuoja išlaikymas, kolonėlės stovi kas 50km kaip minimum. Furų lietuvoje kad ir nedaug, nuo 10 iki 100 telpa. Kokios linijos čia reikės kiek tokios linijos kainuos irengt? Kiek problemų susidaro su tokiomis linijomis? Ar čia stos į. Eilute furos pasikraut po porą valandų ir verslas toks ai čia dzin tas pora valandų?

150 kW čia žaidimai. Kalba eina apie nuo 5 MW linijas, ir jau žiūrima, kaip čia prie esamų vėjo/saulės jėgainių įrenginėti. Kalba eina ir po 50-250 didelės galios, t.y. nuo 200 kW krovimo vietų ir akumuliatoriai. Kryžminant su hibridinėmis elektrinėmis, tiek elektros gamintojas galėtų santykinai brangiau savo produkciją parduoti neatiduodant elektros į tinklą, tiek ir linija geriau išnaudojama, tiek ir akumuliatorius. Į šituos klausimus atsakyti tiesmukai neina, nes reikia analizuoti kiekvienos šalies elektros tinklą, transporto srautus ir t.t. Tokio lygio studijos pradedamos atlikinėti skaidant šitą studiją realiai į dar 5 dideles studijas. Tokiai kaip Lietuvai atsakyti į šiuos klausimus reikia ~20 žmonių komandos darbo porai metų. Apkrova tinklui iš viso yra perdėta problema, nes: A. Dauguma elektromobilių, net ir fūrų, didžiąją dalį elektros ims ne su ultragreitu krovimu, t.y. kai sustos ilgam poilsiui. B. Nesikraus visi vienu metu. Jei kalbėti apie infrastruktūrą, tai lyginant su elektriniu transportu, vandeniliui reikės ne tik visos vandenilio gamybos ir tiekimo grandinės, kuri labai brangi, bet dar ir vis tiek reikės bent 4x daugiau vystyti elektros gamybos ir tiekimo infrastruktūros nei elektromobilių atveju, tam kad pagaminti pakankamą vandenilio kiekį tam pačiam atstumui įveikti. O šiaip galima paprastai paskaičiuoti, kiek reikėtų elektros pakeisti visą skystą kurą nuperkamą transporto sektoriaus Lietuvoje, t.y. įskaitant tranzitą, žemės ūkyje naudojamą ir t.t. Paskutiniais metais statistikos departamente buvo 24 TWh skysto kuro energijos. Atsižvelgiant į tai, kad elektrinis transportas 4x efektyvesnis, reikės 6 TWh elektros iš viso. Dabar elektros sunaudojame apie 12 TWh. Dalis energijos poreikio šiaip tiesiog nukris, nes tranzitinis eismas "nebeužsipilinės" kuro iki Italijos. Dar realiai turbūt efektyvumas bus ne 4x, o 5x, nes pas mus senesnis vidutinis transportas nei ES. Ir daugiau santykinai limuzino klasės automobilio, nei ekonominės, palyginus su vakarais. Ai, ir čia pamirštant, kad vandeniliu varoma fūra bus vis tiek brangesnė pirkti, nei elektrinė, o bako dydis irgi bus mažesnis, todėl dažniau reikės stoti.

Su mūsų eso ir jų noru investuot į tinklus tai dar 20/30 metų normaliai nepadengs 150 kw stotelėmis lietuvos. Per 10 metų autostrados Vilnius Klaipėda nesugeba normaliai padengt. Pažiūrėsime kas gausis kai nuims nemokamą krovimą, gal pradės gerėti. Bet gyvenimas verda ir kaimuose, mažesniuose miestuose atvest prie kiekvienos kolonėlės megavatines linija ir nebus pigu. Plius licio baterijos su savo problemomis rakštis verslui. Aš statau už vandenilį, beto lietuva eina pagal eu ir stato man rodos 3 ar 4 vandenilio stoteles, tai viskas pasiskirstys pagal poreikius. Kam reikia daug vaziuot eis vandeniliu, kam reikia mazai eis batareikomis. Pažiūrėjus Švedijoje ten stoteles jau padoriau po 5/10 į krūva stato ir tai eilės lengvųjų, o čia kyšt myšt furas užkišim...

tai pastatys fūrom kolonėles ne grynai autostradoj, bet palei aukštos įtampos liniją, jeigu pigiau kelią datempti. Arba kur linija kerta tinklus. Fūra tai ne lengvoji, pasiplanuos kur pigiau krautis. Kitas dalykas, tai galima pradėti nuo ekspeditorių elektrifikavimą. Mažiau šiks miestuose ir jie ne tiek daug nuvažiuoja, + stovi per naktį.

Kai tavo nuvaziuojamas atstumas 500km nuo pakrovimo iki pakrovimo 50 km išsukt iš maršruto čia ką ne problema 10% darbo laiko, 10% dienos normos? Jei pakliuvai į kamštį tai su savo šaldytuvu iki bazės gali ir netraukti, o jei dar šala tai iš tų 500 liks 300... Dabar fūra tona užsipildė 3k km suka. Jei atvažiavo į vietą o ten eilė eini sargauti ir lauki kol laidas atsilaisvina? Toks atstumas tai vaikščiojimas plonu ledu mažini dienos normą arba rizikuoji strigt ant kelio. Čia verslui nebėda prisitaikys...

Kiek skaitau, tai, kai šala energija niekur nedingsta, tiesiog sulėtėja cheminės reakcijos ir rodo, kad yra mažiau energijos baterijoje ir gali rodyti, kad visai nėra, jei baterija nespėja įšilti ir buvo nepilna, mašina sustos. Važiuojant ilgesnį atstumą baterija šyla, o Tesloje, berods specialiai šildoma ir tada talpa pradeda augti bevažiuojant. Aišku dėl temperatūros palaikymo energijos prarandama, bet ne 40%, o 10-15% gal. Daugiausia turbūt dėl salono pašildymo. Pas pigius EV, gal nėra baterijų pašildymo, tai ten su energijos atgavimu gal sunkiau, bet vežiuojant irgi šylą po truputį.

Tai pasidomėti turi kas yra optimali baterijos temperatūra ir kaip išgaunama ta optimali temperatūra ir šildoma ir šaldoma, o tai jau yra papildoma energija. Lengvojoje mašinoje šioje vietoje lengvai iš 15kwh gali būt ir 20kwh 100km... Vw be optimalios baterijos temperatūros net pusė žadėtos krovimo galios nepasiekia.

ESO apetitas investuoti į tinklus didelis, neleidžia VERT, tam kad nedidintų kainos vartotojams. ESO leistinas uždirbti pelnas skaičiuojamas nuo turto. O kam mažesniuose miestuose ne ant magistralinių kelių ultra greito krovimo stotelės? Važinėja po kelis šimtus kilometrų per miestelius ir kažkur skuba? Viską tiesiog plaki į vieną vietą ir kuri tobulą automobilį, talpa kaip fūros, sąnaudos kaip dviračio, nuvažiuojamas atstumas kaip Boeing'o 747, ir kaina kaip paspirtuko. Kodėl tokių pačių reikalavimų nekeli VDV? Pvz. kad jo eksploatacija būtų pigesnė nei EV? Nes logistikoje kaina yra 70-80% krovinių vienintelis faktorius.

padidėja vidinė varža, daugiau energijos prarandama pačioje baterijoje.

Bet varža šildo bateriją? Ar ne? Ir tada varža mažėja, kai baterijos temperatūra artėja prie optimalios. Energija juk niekur nedingsta - virsta į šilumą. Ko aš neneigiu, kad baterijos sušildymui išnaudojama energijos.