Praėjus dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Kanada pastatė revoliucinių technologijų reaktyvinį lėktuvą. Tačiau jo žlugimas iki šiol persekioja Kanadą.

Pirmaisiais Šaltojo karo metais Kanada nusprendė suprojektuoti ir pagaminti pažangiausią naikintuvą pasaulyje.

Kanada yra gerai žinoma dėl savo tvirtų „bekelės“ lėktuvų, galinčių grubiai nusileisti ir sudėtingomis laukinės gamtos sąlygomis. Nuo 1930-ųjų pabaigos Šiaurės Amerikos šalis taip pat pradėjo gaminti britų sukurtus lėktuvus. Daugelis šių lėktuvų buvo ikoniniai karo laikų modeliai, pavyzdžiui, naikintuvas „Hawker Hurricane“ ir bombonešis „Avro Lancaster“.

Ambicingi Kanados politikai ir inžinieriai tuo nebuvo patenkinti. Jie nusprendė iš per karą sukauptų gamyklų ir kvalifikuotos darbo jėgos sukurti pasaulyje pirmaujančią orlaivių gamybos pramonę. Pavargę nuo kitų sukurtų orlaivių gamybos, naujos kartos Kanados lyderiai buvo pasiryžę gaminti Kanadoje sukurtus lėktuvus. „Avro Aircraft“, Kanados lėktuvų gamintojas, sukurtas po karo, buvo kompanija, kuri įgyvendino jų svajonę.

„Avro“ inžinieriai dirbo su revoliuciniais reaktyviniais naikintuvais, komerciniais lėktuvais, skraidančiomis lėkštėmis ir net kosminiu lėktuvu. Jie padarė Kanadą naujojo reaktyvinio amžiaus lydere.

Šie inžinieriai paneigė mintis apie tai, ką mažos šalys (gyventojų prasme), tokios kaip Kanada, galėtų pasiekti šiuolaikinėje aukštųjų technologijų pramonėje, net jei įtikinti politikus buvo sudėtingesnis reikalas.

25 March 1958. The first Canadian built supersonic aircraft, the Avro Canada CF-105 Arrow Mk. I, RL-201, made its first test flight in Toronto, Ontario, Canada. pic.twitter.com/69g1RKJXlV

— Ron Eisele (@ron_eisele) March 24, 2023

Ir tada pasirodė „Arrow“. 1957 m. spalio 4 d. Toronto pakraštyje 14 000 žmonių stebėjo kaip gražus, didelis, baltas, delta sparnų lėktuvas išreida iš angaro. Lėktuvas buvo „Avro Canada CF-105 Arrow“.

Trečdaliu ilgesnis ir platesnis nei šiandieninis „Eurofighter Typhoon“, „Arrow“ galėjo skristi beveik 2 machų greičiu. Tai buvo Kanados ambicija tapti aviacijos supervalstybe.

Projektas buvo tikrai novatoriškas ir kainavo 250 mln. JAV dolerių (šiandien 1,58 mlrd. JAV dolerių). „Avro“ inžinieriams buvo leista sukurti rekordinį įrenginį be kompromisų. Tačiau kanadiečiai greitai sužinos, kad dėl viršgarsinio amžiaus aviacijos projektai tapo tokie brangūs, kad juos įgyvendinti galėjo tik kelios šalys – ir Kanada, deja, nebuvo viena iš jų.

1959 m. vasario 20 d. tūkstančiai „Avro“ darbuotojų išgirdo, kaip bendrovės prezidentas paskelbė, kad „šnipas Otavoje“ (naujai išrinktas Kanados ministras pirmininkas Johnas Diefenbakeris) atšaukė visą „Arrow“ programą – ši diena buvo praminta „Juoduoju penktadieniu“. Vėliau tą pačią dieną 14 500 kvalifikuotų vyrų ir moterų neteko darbo. Daugelis šių inžinierių emigravo į JAV ir dirbo kaimyninės šalies aviacijos pramonėje. Pavyzdžiui, „Avro grupė“, kurią sudarė 32 inžinieriai, vaidino svarbų vaidmenį NASA „Apollo“ programoje.

Kenas Barnesas buvo vyresnysis revoliucinio lėktuvo statybos projekto rengėjas, kai išgirdo blogas naujienas. Kaip ir daugelis kanadiečių, Barnesas buvo pasibaisėjęs sprendimu atšaukti „Avro Arrow“. Kai Barnesui buvo liepta sunaikinti brėžinius, jis paslėpė juos savo rūsyje. Ten jie liko tol, kol Barneso sūnėnas juos atrado po jo mirties.

Kanadą sukrėtusiu žingsniu tapo „Arrow“ prototipų supjaustymas į metalo laužą. Ši akimirka buvo užfiksuota grūdėtoje nespalvotoje nuotraukoje, kuri ir toliau persekioja Kanadą. Po trejų metų „Avro Aircraft“ bendrovės nebeliks ir iš viso buvo prarasta apie 50 000 darbo vietų.

Many Brits lament the cancellation of the TSR- 2, but Canadians have a real sadness of the loss of this project. The Mach 2 Avro Canada CF-105 Arrow could have been the best interceptor in the World, at the time. Politicians scrapped it, for reasons far too complex for Twitter!😡 pic.twitter.com/ZgJabTo3eu

— Trev Clark's Obscure Aviation History 🚁 (@clark_aviation) February 9, 2020

„Nerasite daug kitų šalių, kurios taip investuotų į orlaivį, kuris niekada nebuvo naudojamas“, – sako Erin Gregory, Kanados aviacijos ir kosmoso muziejaus kuratorė.

„Kanadiečiams tai praleista galimybė. Kyla mintis, kad esame didžiulė šalis, turinti nedidelį gyventojų skaičių ir novatorišką dvasią, kuri daugelyje sričių pranoksta savo svorį, o „Arrow“ buvo viena iš jų. Tai buvo aviacijos technologijų aukštumos, o „Avro“ buvo aukštųjų technologijų aviacijos įmonė Kanadoje. Tačiau vyriausybė ją sužlugdė“.

Yra senas kanadiečių pokštas, kuriame sakoma, kad „geriausia, kas nutiko Amerikai, buvo „Arrow“ atšaukimas“. Daugelis kanadiečių žengė kitą žingsnį ir instinktyviai kaltino savo pietinę kaimynę dėl programos nesėkmės.

Tačiau ginčai ir sąmokslo teorijos slėpė kritišką tiesą. „Aukštųjų technologijų gynybos projektai yra labai brangūs“, – sako Joe Colesas, aviacijos tinklaraščio „Hush-Kit“ leidėjas.

„Iki to laiko, kai programa buvo atšaukta, programos kaina išaugo iki stulbinančių 250 mln. Kanados dolerių“, – sako Gregory. „Tai buvo nepaprasta pinigų suma šeštajame dešimtmetyje, ypač tokiai mažai šaliai kaip Kanada“.

Aviacijos lyderiai

„Arrow“ buvo unikalios ją sukūrusios įmonės atspindys. „Avro Aircraft“ gimė iš Didžiosios Britanijos strategijos naudoti „šešėlines gamyklas“, kad būtų išsklaidyta lėktuvų, tankų ir kitos ginkluotės gamyba vykstant Antrajam pasauliniam karui.

Karo metu gamykla gamino tokius ikoniškus lėktuvus kaip naikintuvus „Hawker Hurricane“ ir bombonešius „Lancaster“. Artėjant pergalei, Kanados vyriausybės ministras Clarence Decatur Howe manė, kad „labai svarbu“ pasinaudoti šia galimybe sukurti Kanados orlaivių pramonę.

Rollout of Avro Canada CF-105 Arrow delta- winged interceptor aircraft, 60 years ago, designed and built by Avro Aircraft Limited (Canada) pic.twitter.com/xsMIe9TlG4

— Aviation Buddha ✈ (@AviationBuddha) October 4, 2017

„Avro“ inžinieriai priėmė iššūkį. 1949 m. pasirodė C-102 „Jetliner“, pirmasis Kanados reaktyvinis lėktuvas, pirmasis keleivinis lėktuvas Šiaurės Amerikoje ir antrasis pasaulyje reaktyvinis lėktuvas. Po metų jie išleido pirmąjį Kanados – ir kol kas vienintelį masinės gamybos – reaktyvinį naikintuvą CF-100 „Canuck“ .

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (2)