Į orą pakilo pirmasis nepilotuojamas JAV laivyno reaktyvinis lėktuvas (Video) (4)
Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno užsakymu korporacijos „Northrop Grumman" kuriamas eksperimentinis bepilotis reaktyvinis lėktuvas X-47B, galintis savarankiškai kilti ir leistis ant karinių laivų denių, atliko pirmąjį bandomąjį skrydį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
X-47B nuo 2007 m. kuria „Northrop Grumman", laimėjusi 636 mln. dolerių vertės JAV karinio jūrų laivyno paskelbtą konkursą. Iš pradžių buvo planuojama, kad lėktuvas pirmą kartą į dangų pakils 2009 metais, o po 2 metų prasidės bandymai karo laivuose. Tačiau dėl įvairių priežasčių pirmojo skrydžio laikas kelis kartus buvo atidėtas.
Pranešama, kad pirmojo X-47B bandymų programos etapo metu lėktuvas į dangų kils kartą per savaitę, o vėliau skrydžių skaičius bus padvigubintas. Iš viso per pirmąjį bandymų etapą X-47B atliks apie 50 skrydžių. 2013 m. planuojama pradėti lėktuvo bandymus JAV karo laivyne.
X-47B sparnų ilgis yra vos kiek didesnis nei 18,6 metrų, maksimalus veikimo nuotolis – daugiau nei 3200 kilometrų, jis gali gabenti apie 2250 kg bombų ir torpedų.
Leidimasis ant lėktuvnešio laikomas vienu sunkiausių dalykų aviacijoje. Amerikos karo laivyno inžinieriai jau gana seniai sukūrė pirmąsias autonomines lėktuvų tūpdymo sistemas, padedančias pilotams saugiai nusileisti ant lėktuvnešių. Pirmieji leidimosi autopilotai, vadinamosios ACLS (Automatic Carrier Landing System) sistemos, JAV aviacijoje pasirodė dar 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.
Nors tokios nusileidimo sistemos ilgainiui ištobulėjo ir dabar sugeba autonomiškai valdyti lėktuvą iki pat tos akimirkos, kai jo važiuoklės ratai paliečia lėktuvnešio denį, dauguma pilotų visgi linkę savo lėktuvus tūpdyti patys. Pagrindinė priežastis – tai, kad ACLS patikimai veikia tik puikiomis oro sąlygomis. O kai jos prastos, pavyzdžiui, kai lėktuvnešį supa stipraus vėjo sukeltos bangos, leidimosi autopilotu galima pasitikėti tik iki tam tikros ribos. ACLS gali patikimai valdyti lėktuvą jam artėjant prie lėktuvnešio, tačiau kelios paskutinės sekundės iki nusileidimo, kai jo denis kilnojasi ir sukiojasi, yra pačios svarbiausios, todėl paprastai pilotai lėktuvo valdymą prieš nusileidimą perima į savo rankas.
Tuo tarpu X-47B kūrėjai ėmėsi tikrai ambicingo inžinerinio iššūkio: jie siekia, kad nepilotuojamo lėktuvo leidimąsi ant lėktuvnešio nuotolinėmis priemonėmis valdytų ne laive esantis operatorius, o autonominė valdymo sistema, tai yra, kad X-47B sugebėtų nusileisti pats, be niekieno pagalbos, bet kokiomis oro sąlygomis. Beje, kilimas nuo lėktuvnešio denio nėra laikomas techniškai sudėtingu.
„Northrup Grumman“ tikisi, kad po to, kai pavyks įrodyti, jog nepilotuojami lėktuvai gali saugiai kilti ir leistis lėktuvnešiuose, JAV karinis jūrų laivynas pasirinks labiausiai tinkamą tokio lėktuvo projektą, ir pirmieji serijinės gamybos lėktuvai – robotai tarnybą Amerikos laivyne pradės maždaug 2025 metais.
