„Lokomotiv“ tragedija. Lėktuvas sudužo dėl kvailos klaidos?

Normaliuose lėktuvuose turbūt yra koks signalas aiškus, kad kilti negalima, bet kad tokių Rusijoje nelabai turbūt ir yra...

Jai netrauk, ta žinok kad kažkur yra stabdys įjunkts.. tas antras pilotas ko gero net nesuprato kad lėktuvas per lėtai bėgėjasi ir galvoju kad viskas normalu.

Na tikrai jau keistai, kažko gravitacija ant rusų supyko

Deja krenta visu saliu lektuvai,tik rusu technika gal labiau pasenus del to didesnis % nelaimiu.

Kaip rankiniai stabdziai gali itakoti skrydzio greiti ? Kol ant tako, tol suprantu, bet kai ratai neliecia tako ?

Kiek suprantu tai kol lėktuvas bėgėjasi pakilimo taku, tol jo greitis yra laipsniškai didinamas, kartu didinama ir variklių galia, kad lėktuvas galėtų pakilti į orą. Šiuo atveju galbūt visa variklio galia buvo išvystyta dar ant tako, kaip lėktuvas pradėjo kilt, nebeliko kaip daugiau galią kelt.. kitokiu atveju, immortal, turbūt net nebūtų prasmės pakilimo takų, jeigu taip paprasta būtų lėktuvą pakelt į viršų. Bet kaip jie nesuprato tokios esminės klaidos, matyt rusų lėktuvai ir su užblokuotais ratais sugeba pakilt.. ar bent jau jie norėjo tai išbandyt..

Lektuva pakelti nereikia didelio greicio. Taciau jai greitis pakilimo metu buvo per mazas, del atakos kampo ir padidejusio oro pasipriesinimo lektuvas greitai ore sustos ir jau tada nieko padaryti beveik neimanoma esant mazam auksciui kaip sioje situacijoje. Kodel aukstis taip svarbu? Nes jai tai nutiktu dideliame aukstyje, padidinus varikliu galia butu galima lektuva stabilizuoti. Taciau siuo atveju aukscio nebuvo, todel net padidinus varikliu galia lektuvas tiesiog nukripo. Nepamirsk kad masinai paspaudes akseleratoriu tu staiga nuo 60 iki 100 nepakili, reikia laiko isvistyti sita greiti, taip pat ir lektuve. Staiga pakelus varikliu galia tu neveiksi oro pasipriesinimo bei gravitacijos. Juolabiau viskas ivyko mazdaug 10s tarpe nuo to laiko kai pilotai suprato kad lektuvas neturi pakankamai greicio. Tiesiog nebuvo pakankamai kritimo aukscio kad lektuva butu galima stabilizuoti.

Jei antrasis pilotas praskraidęs 13000 valandų tai sunkiai pavadinčiau nepatyrusiu pilotu, nebent klaida straipsnyje.

Na yra kiek kitaip: pradžioje duodama tam tikra galia (apie 40%) ir kai stabilizuojasi apsukos duodama maksimali paskaičiuota kilimo trauka. Šiaip lėktuve tikrai turėtų pasijausti, jog neišjungtas "rankinis", juolab Jak-42 stabdžiai labai stiprūs, nes jis neturi reversinės traukos. Išjungus stabdį lėktuvas pradėjo bėgėtis, žinoma atsiplėšė nuo žemės, bet iškart pradėjo stall'int, nes užlaužus nosį jam nebeužteko greičio ir bam. Moralas: jeigu įgulos narys prastai jaučiasi, negalima tęsti/pradėti skrydžio; Pagal insturkcijas, pakilimas turėjo būti nutrauktas, nes pastebimai lėktuvas greitėjo nepakankamai, jis nebuvo konfiguruotas pakilimui. Rusiška technika nekalta, nors žinoma, naujesni lėktuvai , neleistų pradėti riedėti su įjungtu stabdžiu.

"Orlaivis su įjungtu rankiniu stabdžiu gali pakilti ir kažkiek paskristi, bet nepakanka variklio galingumo, kad lėktuvas visu pajėgumu skristų." Kas cia per nesamone ijungtas rankinis, o nepakanka variklio galingumo. Kaip susijes stabdis ir variklio galingumas? Tai gal nepakako greicio, bet tada vel nesamone, kodel trauke vairalazde i save kol lektuvas neturejo pakankamo greicio, kad ir kokios to priezastys. Juk cia patys elementariausi dalykai pakilimo ir nusileidimo greiciai, jei perdidelis ar permazas greitis nieko gero.