Kasdienybė mokslo akimis: kaip pakyla lėktuvai? (0)
Daugelis sutiks, kad stebėti, kaip į dangų kyla didžiuliai orlaiviai yra velniškai įdomu, tačiau ar susimąstėte, kaip visgi šiems gigantams pavyksta atsiplešti nuo žemės?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lėktuvui atsiplėšti nuo žemės padeda keliamoji jėga, kuri pakilimo metu viršija lėktuvo svorį. Taip sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacijos mechanikos katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Lasauskas.
LRT Radijo klausytoja Zoja domisi, kaip sunkiems lėktuvams pavyksta atsiplėšti nuo žemės. „Labai įdomu stebėti, kaip kyla lėktuvai, tad turėčiau rubrikai klausimą: kaip jie apskritai pakyla, juk lėktuvai – labai dideli ir sunkūs“, – klausia Zoja.
Pasak E. Lastausko, lėktuvai pakyla, nes jų kūrėjai suteikia jiems tokią formą, kad, judant ore, susidarytų keliamoji jėga. „Šią keliamąją jėgą sukuria sparnai. Jų forma yra tokia, kad sparno viršutinėje dalyje susidaro mažesnis slėgis negu apačioje. Šis slėgio skirtumas visame sparnų plote ir duoda keliamąją jėgą“, – aiškina pašnekovas.
Specialisto teigimu, kuo didesnis lėktuvas, tuo didesni jo sparnai, nuo šių dydžio bei skridimo greičio priklauso keliamoji jėga. „Kuo skridimo greitis didesnis, tuo didesnė ir keliamoji jėga. Ta keliamoji jėga proporcinga greičio kvadratui, pvz., jei greitis padidėtų du kartus, tai keliamoji jėga – keturis. Tai taip pat priklauso nuo oro tankio: prie žemės oro tankis yra didesnis, dideliame aukštyje – mažesnis“, – kalba Aviacijos mechanikos katedros vedėjas. Dėl šių priežasčių, anot pašnekovo, dideliame aukštyje tas pats lėktuvas visada skrenda greičiau.
„Pirmiausia lėktuvas stovi vietoje, o kai pilotas iš skrydžio vadovų gauna leidimą kilti, varikliams jis suteikia visą startinę galią“, – aiškina aviacijos specialistas. Kai lėktuvas įsibėgėja ir pasiekia tam tikrą greitį, pilotas vairą arba šturvalą traukia į save. „Ant uodegos esančios valdymo plokštumos atsilenkia aukštyn, ir uodega yra spaudžiama žemyn, tada lėktuvo nosis pakyla aukštyn. Pasikeičia kampas tarp sparnų ir oro, keliamoji jėga padidėja tiek, kad viršija lėktuvo svorį. Tada lėktuvas atsiplėšia nuo žemės“, – skrydžio eigą nupasakoja E. Lastauskas.
Savo laiške skaitytoja taip pat atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame kyla lėktuvas „Antonov An-225“. Šiuo metu tai yra galingiausias krovininis lėktuvas pasaulyje. „Antonov An-225“ pagamintas Ukrainoje. Šio lėktuvo išskirtinis bruožas yra tas, kad jis turi šešis reaktyvinius variklius, kai kiti lėktuvai turi vieną ar dvi poras. „Antonov An-225“ lėktuve telpa 50 lengvųjų automobilių, o gabenti jis gali iki 200 t sveriantį krovinį. Tiesa, stebint jo pakilimą, gali atrodyti, kad pastarasis – gan lėtas, tačiau tai – toli gražu netiesa.
„Jeigu matuotume greitį ne absoliutiniais dydžiais (metrais per sekundę, kilometrais per valandą), bet kiek savo ilgiu jis praskrenda per sekundę, tokiu atveju jis tikrai atrodytų labai lėtas. Tačiau, žiūrint video įrašą, lėtas jis atrodo todėl, kad yra labai didelis ir, lyginant su aplinka, atrodo, kad jis skrenda lėtai, tačiau jo greitis yra ne mažesnis už įprastinių keleivinių lėktuvų“, – tikina A. Gustaičio aviacijos instituto docentas.
