Valgis skrydžio metu: 10 kilometrų aukštyje tai ne taip paprasta, kaip atrodo (0)
Paprastai maitinimo lėktuvuose asortimento pasirinkimas priklauso nuo aviakompanijų specialistų ir maisto tiekimo įmonių susitarimo. Tačiau reikia neužmiršti, kad virš debesų patenkančio patiekalo kokybė turi atitikti tiek maisto ir veterinarijos tarnybos, tiek ir visus maisto saugą reglamentuojančius norminius reikalavimus. Tad kokie yra bendri maitinimo lėktuvuose reikalavimai? Kokio valgio galime tikėtis 10 km aukštyje, o ko tikrai negausime?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lėktuvuose – daugiau maisto vegetarams
Anot maitinimo tiekėjų aviakompanijoms – „Wizz Air“, „Turkish Airlines“, „Small Planet Airlines“ oro linijas aptarnaujančios įmonės „Pontem“ „Myls aero“ padalinio vadovės Astos Čiukšienės, lėktuvo meniu nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į vyraujančias madas, pakitusius keleivių valgymo įpročius, tačiau tuo pačiu ieškant sprendimo kaip tinkamai pateikti norimą maistą dideliame aukštyje.
„Pastebime, kad keleiviai tampa vis reiklesni, todėl į kai kuriuose meniu įtraukėme vegetarams, žaliavalgiams, žmonėms netoleruojantiems gliuteno skirtus patiekalus arba užkandžius. Į naujausias rinkos tendencijas atsižvelgti yra būtina“, – sakė A. Čiukšienė.
Produktų į lėktuvo meniu atrinkimas – tai ilgas ir nuodugnus procesas, reikalaujantis skirtingų specialistų darbo. Išleidus naują meniu, įgulos apmokomos, kaip dirbti su naujais patiekalais, užkandžiais ir gėrimais, kaip jie turi būti patiekti, iki kokios temperatūros pašildyti arba atšaldyti.
Dideliame aukštyje skonio receptoriai praranda jautrumą
Kokius specifinius reikalavimus turi atitikti maistas, pateikiamas dideliame aukštyje? Visų pirma, maisto produktai ir gėrimai turi būti atsparūs slėgio kaitai, kad nesikeistų jų maistingosios savybės.
„Didėjant aukščiui žmogaus skonio receptoriai praranda jautrumą. Tai lemia žema oro drėgmė ir aukštas atmosferos slėgis. Tam, kad maisto skonis išliktų tinkamas dideliame aukštyje, reikalinga jį pateikti kiek aštresnį, nes kitaip tiesiog nejaustume jokio skonio. Norint paruošti patiekalus vartoti apie 10 kilometrų aukštyje, būtina ilgai testuoti ir naudoti specialią įrangą,“ – padebesių mitybos ypatumus atskleidė A. Čiukšienė.
Žinoma, valgymui lėktuve parenkami lengvai patiekiami gaminiai, kurie būtų patogūs valgyti keleiviams. Maistas laikomas specialiose termopakuotėse, kurios turi būti atitinkamai sertifikuotos, nes kitokiu atveju, šildant karštus patiekalus, yra galimas gaisro pavojus.
Sezoniškumas ir draudžiami maisto produktai
Maisto ir gėrimų vartojimas lėktuvuose labai priklauso tiek nuo sezoniškumo, tiek nuo skirtingų šalių gyventojų įpročių. Pavyzdžiui, vasaros metu lėktuvuose daugiau vartojama sumuštinių, vandens, sulčių, o žiemą – karštų patiekalų ir karštų gėrimų. „Mūsų gėrimas nr. 1 – kava, kurią lietuviai dažniausiai perka plikomą, o užsieniečiai – tirpią,“ – komentavo A. Čiukšienė, pridurdama, kad vištienos ir kiaulienos patiekalai yra populiaresni negu jautienos, nes jų skonis dėl slėgio poveikio ir pakartotinio šildymo mažiau pakinta.
Kokie maisto produktai lėktuvuose apskritai yra draudžiami ar nepageidaujami? Tai – termiškai neapdoroti maisto produktai: paukštiena, žuvis ar vėžiagyviai; nepilnai išvirti kiaušiniai, nepasterizuotas pienas ir grietinėlė, neapdoroti daržovių daigai, neišvirtos pupelės, nepasterizuotos vaisių sultys.