Ar didelis šaltis gali taip sušaldyti lėktuvą, kad jo nebus įmanoma užvesti? Kaip iš tikro ekstremalūs orai veikia lėktuvus ir kokios tikros istorijos jau yra nutikusios? ()
Ši žiema mūsų nebaudė ekstremaliu šalčiu. Visgi tikėtina, kad pasitaikė bent keli rytai, kuomet ne visi vairuotojai lengvai pažadino savo automobilius. Ar didelis šaltis gąsdina didžiuosius keleivinius lėktuvus? Ar jie žvarbų žiemos rytą gali tiesiog neužsivesti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klausimas gali skambėti kiek keistai, tačiau technika dažnai šalčio nemėgsta. Juk ir automobiliuose, ir lėktuvuose yra įvairių skysčių, kurių savybės keičiasi krentant temperatūrai. Reaktyvinis kuras, kurį degina didieji lėktuvai, yra pakankamai artimas dyzelinui – juk būtent dyzeliniai automobiliai šalčio nemėgsta labiau.
Tiesa, nors reaktyvinis kuras yra artimas dyzelinui ir dažnai yra naudojamas vietoj jo, jo užšalimo temperatūra yra gerokai žemesnė. Aviacijoje naudojami reaktyviniai degalai užšąla maždaug 40-47 laipsnių šalčio, priklausomai nuo naudojamų priedų ir kuro rūšies. Taip yra ne dėl žiemos, o dėl šalčio įprastame skrydžio aukštyje – keliaudami galite išgirsti piloto skelbiamą informaciją, kad lauke tvyro -50 laipsnių.
Taigi, degalai netaps kliūtimi lėktuvui užsivesti. Kita vertus, šaltis gali pakenkti kitaip. Sušlapusios turboventiliatorinio variklio mentys gali prišalti prie variklio korpuso. Vėlgi tai nebūtų didelė problema, nes varikliai yra pakankamai galingi. Tačiau techniniai darbuotojai privalo apžiūrėti lėktuvus ir įsitikinti, kad panašių problemų nėra ir varikliai gali būti užvesti jų nepažeidžiant. Ekstremaliais atvejais ledas gali būti tirpdomas variklius šildant išorinėmis priemonėmis.
Beje, ledą svarbu pašalinti ir nuo pagrindinių lėktuvo paviršių – sparnų, fiuzeliažo ir uodegos. Tai įprastai atliekama naudojant propilenglikolį su įvairiais papildomais priedais. Šie chemikalai yra tiesiog purškiami ant lėktuvų prieš jiems kylant. Ledo ir šerkšno pašalinimas nuo pagrindinių lėktuvo paviršių yra nepaprastai svarbus, nes ledo sluoksnis keičia pagrindinių lėktuvo komponentų formą ir ženkliai sumažina keliamąją jėgą. Yra įvykusios net kelios katastrofos, susijusios su ledo sankaupomis ant išorinių lėktuvo paviršių.
Ledas ant lėktuvų gali susikaupti ir skrydžio metu, jei santykinė oro drėgmė bus pakankamai aukšta, o temperatūra išliks žemiau -10 laipsnių ribos. Ledas pirmiausia susikaups ant variklio priekio ir priekinės sparnų briaunos. Tačiau lėktuvai turi būdų su tuo kovoti – svarbiausi paviršiai gali būti šildomi iš variklio atvestu karštu oru ar elektriniais šildytuvais, ledas taip pat gali būti šalinamas mechaniškai ar chemiškai.
Tačiau sugrįžkime ant žemės. Ledą reikia pašalinti ne tik nuo lėktuvo sparnų ir variklių, bet ir nuo važiuoklės. Specialistai turi įsitikinti, kad visi važiuoklės mazgai veikia tinkamai ir ledas nesutrukdys lėktuvui pakilti ar sustoti, jei to prireiktų. Tai taip pat gali būti daroma įvairiomis priemonėmis – dažnai naudojamos infraraudonųjų spindulių lempos, paprastesni elektriniai šildytuvai ar anksčiau minėti chemikalai. 2014 metais Igarkoje, Rusijoje, staiga užšalo kilti susiruošusio lėktuvo stabdžiai ir skrydį teko atidėti. Tas atvejis pagarsėjo dėl to, kad keleiviai pasisiūlė lėktuvą pastumti. Ir pastūmė.
Taigi, ekstremalus šaltis įprastai skrydžių nesustabdo. Lėktuvų varikliai užsiveda, pakilimo takai yra nutirpdomi, o sparnai išlaisvinami nuo ledo. Tačiau tai gali užtrukti, todėl stiprus šaltis gali sujaukti skrydžių tvarkaraščius.
