Skrydžių vėlavimas keleiviams kainuoja brangiau nei oro linijoms! Tai gali nustebinti turint omenyje, jog gausu pranešimų, kad šie metai – sunkiausia krizė aviacijos istorijoje ir oro linijos patiria didžiulius nuostolius. Nors tikrai tiesa, kad oro linijoms šiuo sudėtingu metu reikia paramos, dažnai pamirštama finansinė našta, kuri tenka keleiviams.

Daugelis keleivių turi rimtai pakovoti norėdami atgauti pinigus net už atšauktus skrydžius. Vartotojų teisių gynimo organizacija „Which?“ suskaičiavo, kad Jungtinės Karalystės keleiviai kartu sudėjus praleido šešerius metus derėdamiesi, kad oro linijos grąžintų pinigus už atšauktus skrydžius dėl COVID-19 pandemijos. Nepriimtina, kad nepaisoma keleivių teisių, ypač kai tyrimai rodo, jog sutrikdyti skrydžiai keleiviams kainuoja brangiau nei oro linijoms.

Federalinės aviacijos administracijos vertinimu, 2019 m. vidaus skrydžių vėlavimai ir sutrikdymai JAV ekonomikai kainavo stulbinančius 33 mlrd. dolerių. Daugiau kaip pusę šių nuostolių – maždaug 18,1 mlrd. dolerių patyrė keleiviai, tuo tarpu tiesioginės oro linijų išlaidos siekė „tik“ 8,3 mlrd. dolerių. Maždaug 2,4 milijardo dolerių buvo priskirta prarastai oro linijų paklausai, o dar 4,2 mlrd. dolerių priskirta netiesioginėms išlaidoms, kurias patyrė su oro transporto sektoriumi nesusiję verslai. Keleivių išlaidos buvo apskaičiuojamos įvertinant standartines laiko sąnaudas, pridėjus alternatyvas – tokias kaip keliones automobiliu ar laiko skyrimą darbui vietoje vėluojančio skrydžio laukimo.

„Federalinės aviacijos administracijos skaičiavimai pagrįsti išsamiu tyrimu, atliktu analizuojant vėluojančių skrydžių finansines pasekmes. Tyrimas aiškiai parodo, kad keleiviai finansiškai nukenčia dvigubai labiau nei oro linijos. Ir kadangi aviacijos sektoriai JAV ir ES yra gana panašūs, manome, kad analogiška išlaidų našta tenka ir Europos Sąjungos keleiviams. Atsižvelgiant į tai nekyla abejonių, kad keleiviai turėtų naudotis Europos Sąjungos reglamente EB 261 įtvirtintomis teisėmis ir reikalauti kompensacijų už ilgus ir netikėtus skrydžių vėlavimus, kuriuos oro linijos galėjo kontroliuoti,“ – teigia Lina Lėsutytė OroSkundas.lt vadovė.

EB 261 reglamentas nubrėžia ribas oro linijoms ir vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią ilgiau  kaip 3 valandas sutrikdytų skrydžių skaičiaus augimui. Nepriklausomas universiteto mokslininkų dr. Spiewanowski ir Gnutzmann tyrimas ne tik parodė, kad EB 261 taupo laiką ir pinigus, bet ir sutampa su FAA atlikta analize.

„Skrydžių vėlavimas buvo rimta problema dar prieš COVID-19 krizę. Jis kelia didelę įtampą oro kelionių sistemai ir finansams, o keleiviams tenka didžioji vėlavimo išlaidų našta. Vykdami reglamento EB 261 reguliuojamais skrydžiais praėjusiais metais vėlavo beveik 220 milijonų keleivių. Todėl griežtos keleivių teises ginančios teisinės bazės išsaugojimas Europos Sąjungoje yra gyvybiškai svarbus ne tik aviacijos atsigavimui, bet ir ekonomikai – tai yra esminis veiksnys norint susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą,“ – teigia Lina Lėsutytė.

Oro linijos nuolat stengiasi ženkliai susilpninti EB 261 reglamentą. Jų siūlomi pakeitimai daugeliui keleivių apsunkintų galimybes sulaukti kompensacijų už patirtus nuostolius, kai skrydis sutriko dėl oro linijų kaltės. Oro linijų lobistai bando pasinaudoti pandemija, kad susilpnintų keleivių teises. Tačiau tai aviacijos sektoriui, kuriam kaip niekada anksčiau reikėtų bandyti atgauti vartotojų pasitikėjimą, gali duoti priešingą rezultatą.

„Mes suprantame, kad oro linijoms šis laikotarpis yra kritinis, tačiau ši krizė palietė visus. Ir trumpalaikės aplinkybės negali būti dingstis ilgalaikiam keleivių teisių silpninimui. Norėdamas išlikti aviacijos sektorius kaip tik turėtų ypatingai stengtis susigrąžinti keleivių pasitikėjimą,“ – apibendrina OroSkundas.lt vadovė Lina Lėsutytė.

Komentarai ()