„Rusijos Elonas Muskas“ kuria vandeniliu varomą transkontinentinį krovininį droną: išvystys hipergarsinį 15 machų greitį, tačiau yra keletas „bet“ (Foto, Video) (7)
Verslininkas Michailas Korkorichas, kurį jo viešųjų ryšių komanda apibūdino „kaip Rusijos Eloną Muską“, sako, kad jo naujoji įmonė „Destinus“ kuria vandeniliu varomą, nulinės emisijos transkontinentinį krovininį droną, galintį išvystyti hipergarsinį 15 machų greitį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis orlaivis, pasak „Destinus“, „sujungs kosminio lėktuvo technologinę pažangą su paprasta sklandytuvo fizika, kad sukurtų transporto priemonę, kuri atitiktų dabartinius pasaulio poreikius“. Lėktuvas, naudodamas švarų skystą vandenilio kurą, nuskraidins krovinius tarp Europos ir Australijos vos per porą valandų.
Visiškai autonomiškas lėktuvas „Hyperplane“ pakiltų nuo įprastų oro uostų kilimo ir tūpimo takų ir lėtai skristų į pakrantę, kol įsibėgėtų iki viršgarsinio greičio. Interviu „DroneTalks“ Korkorichas paaiškino, kad tai bus daroma naudojant pirmosios pakopos oro turbininį raketinį variklį, kuris, jo manymu, yra žinoma technologija.
Tada jis uždegtų savo antrąją pakopą – raketų variklį, kad įsibėgėtų iki hipergarsinio greičio tarp 13 ir 15 machų mezosferoje, virš 50 km aukštyje, kur oro pasipriešinimas labai sumažėja.
„Logika paprasta“, – sakė Korkorichas. „Jei norite ką nors perkelti iš vienos Žemės vietos į kitą, turite eikvoti energiją keliomis kryptimis. Viena, reikia įveikti gravitaciją tol, kol palaikote lėktuvą ore. Tai reiškia daugiau gravitacijos nuostolių. Antra, energija, reikalinga įveiktį oro trintį, o trečia yra jūsų didžiausio greičio kinetinė energija.“
„Taip, mes turime pagreitinti savo transporto priemonę iki labai didelio greičio su raketų varikliu. Taigi turime išleisti daugiau energijos įsibėgėjimui. Bet kadangi mes skrendame 10 kartų greičiau ir dėl to, kad skrendame labai dideliame aukštyje, kur oro 10 kartų mažiau nei 10 km aukštyje, mūsų gravitacijos nuostoliai ir aerodinaminiai nuostoliai yra labai maži. Taigi apskritai tai pradeda atrodyti labai patrauklu. Tiesą sakant... mes galime perkelti daiktus iš čia į kitą žemyną pigiau nei įprasti lėktuvai. Skamba keistai, bet taip nėra; mes tiesiog tam išleidžiame mažiau energijos.“
Korkorichas teigia, kad vienas iš svarbiausių žingsnių bus sukurti raketinį variklį, kuris būtų „beveik toks pat pakartotinai naudojamas kaip reaktyvinis variklis“, taip pat vandenilio aušinimo sistemą, kuri gali sustabdyti orlaivio konstrukcijos tirpimą veikiant „dešimčiai megavatų vienam kvadratiniam metrui“ šilumos, kurią gamina hipergarsinės transporto priemonės, stumdamos net mažo tankio orą mezosferos aukštyje.
Korkorichas sako, kad planuojama pradėti skubių, didelės vertės aukščiausios kokybės krovinių – medicinos reikmenų, dokumentų, ypatingos svarbos infrastruktūros dalių – gabenimą, tačiau galiausiai „nuostabus Viduržemio jūros tunas japonų restoranų virtuvėje bus toks šviežias“. Skrisdamas aukštai mezosferoje, Korkoricho teigimu, „Hyperplane“ generuos „10 kartų mažiau“ garso bangos triukšmo.
„Destinus“ teigia, kad atidarė keturis biurus Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, ir surinko gana nemažą kapitalą, kad galėtų pradėti, tačiau tam reikės daug daugiau.
„Kapitalo reikalavimai yra didžiuliai“, – rašoma įmonės tinklaraščio įraše. „Kokorichas apskaičiavo, kad jam prireiks daugiau nei milijardo eurų, kol „Destinus“ pradės dirbti pelningai. Pirmasis šio pavasario 11 milijonų finansavimo etapas buvo baigtas per vieną popietę, o investuotojams, kurių dauguma Kokorichą pažinojo iš ankstesnių jo įmonių, prireikė kelių pristatymo skaidrių“.
Bendrovė tikisi, kad dar vienas neišvengiamas 25 milijonų turas praeis taip pat lengvai. „Tai didžiulės Kokoricho lažybos“, – tęsia tinklaraštis, „su didžiuliu potencialu ir neaiškiomis sėkmės galimybėmis“.
Vos per keturis mėnesius nuo veiklos pradžios bendrovė teigia, kad jau parskraidino savo pirmąjį prototipą, pavadintą „Jungfrau“, ir pristatė jį vaizdo įraše, paskelbtame „LinkedIn“. Bandomasis skrydis, vykęs netoli Miuncheno, truko penkias minutes ir buvo skirtas išbandyti „kaip hipergarsinė aeroforma veiktų mažu greičiu kritinėmis kilimo ir tūpimo fazėmis“.
Taigi, „maždaug automobilio dydžio“ prototipas buvo išbandytas 20 metrų aukštyje mažesniu nei 150 km/h greičiu. „Kitas bus paruoštas 2022 m. pradžioje ir bus autobuso dydžio“, – sako „Destinus“.
Viskas skamba per daug nuostabiai, tiesa?
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad „Jungfrau“ prototipas yra labai panašus į kitą dizainą: LAPCAT MR2.4 hipergarsinio kreiserio koncepciją, sukurta kaip ES tyrimų programos dalis ir „Horizon 2020 Stratofly“ galimybių studiją. Atminkite, kad MR2.4 buvo sukurtas kaip 300 vietų keleivinis lėktuvas.
„Destinus“ teigia, kad „Jungfrau“ naudoja „hipergarsiniu dizainu paremtą aeroformą“, todėl jis neteigia, kad šis dizainas yra visiškai originalus. Bet kam kurti automobilio dydžio prototipą, neatspindinčio orlaivio, kurį iš tikrųjų ketinate gaminti? Kas iš tikrųjų išbandoma būsimoje „intensyvioje bandymų kampanijoje“? Kokius variklius naudoja? Mums jos skamba kaip reaktyvinės turbinos, o palyginimui negalime rasti oro turbininės raketos filmuotos medžiagos.
Tikriausiai taip yra todėl, kad, nors galbūt tai yra „žinoma technologija“, kaip sako Kokorichas, šiuo metu ji dar nelabai išvystyta.
„Galiu pasakyti tik tai“, – sakė Mattas Thomasas iš CFD tyrimų korporacijos, daugiau nei 30 metų tyrinėjęs, kūręs ir konstravęs oro turbinines raketas bei dirbęs su AMCOM ir CFD projektavimu, – „akivaizdu, kad kasdien neseku literatūros, tačiau technologija nėra taip toli pažengusi.“
Tai nereiškia, kad tai negalėjo atsitikti, ypač naudojant vandenilį kaip kurą. „Japonai iš tikrųjų atliko tikrai gerą darbą kurdami vandenilio kuro regeneravimo ATR“, – sakė Thomas. „Jie veikė gana gerai. Bet tai yra lengviausias raketinis kuras, kokį tik galite rasti. Bet kas gali paleisti vandenilio regeneravimo ATR. Tai nėra taip sunku.“
Taigi iš esmės tai įmanoma, tačiau niekam dar nepavyko nieko komercializuoti, ir tai greičiausiai yra didelė kliūtis.
Tada yra pats Kokorichas. Panašu, kad jis turi tam tikros patirties verslo ir kosmoso srityse, nes įkūrė dešimtis įmonių, įskaitant „Dauria Aerospace“, pirmąjį Rusijoje privatų mikropalydovų gamintoją, ir amerikiečių startuolį „Momentus Space“.
Tačiau pastaruoju metu sunku rasti jo vardo paminėjimą, nesusijusį su kokiais nors ginčais. SEC teigia, kad Kokorichas ir „Momentus Space“ komanda melavo bendrovei, ketinančiai ją įsigyti apie „unikalią vandens varomąją sistemą“, sakydami, kad ji buvo sėkmingai išbandyta kosmose, kai vienintelis kosminis bandymas buvo visiškai nesėkmingas.
„Tech Times“ jį apibūdino kaip „nesąžiningą verslininką, kuris, atrodo, visą laiką yra ginčuose su JAV pareigūnais“, o JAV pareigūnai jį ne kartą įvardino kaip galimą pavojų nacionaliniam saugumui dėl kai kurių jo santykių su gimtosios šalies verslininkais.
Dėl to jis turėjo atsistatydinti iš „Momentus Space“ generalinio direktoriaus pareigų ir dabar jam neleidžiama žinoti apie technologiją, su kuria dirba jo paties įmonė.
Ir tada yra pati hipergarsinio pristatymo lėktuvo idėja. Hipergarsinius orlaivius ne tik beprotiškai sudėtinga sukurti, bet ir viskas, kas juda tokiu greičiu, turi pakankamai kinetinės energijos, kad galėtų tapti absoliučiai niokojančiu ginklu.
Kaip pabrėžė Davidas Szondy savo puikiame 2017 m. paaiškinime: „Hipergarsinio sviedinio kinetinė jėga gali suteikti jam mažo taktinio branduolinio ginklo smūgį be jokios sprogstamosios medžiagos. Nenuostabu, kad JAV oro pajėgos pavadino jį Devintojo dešimtmečio projektu, skirtu iš kosmoso išmesti volframo strėles – „Dievo strypus“.
Dzeusas tokių žaibų neturėjo. Visas tas greitis ir visa ta inercija bet kurią tyrimų platformą, žvalgybos padalinį ar keleivinį lėktuvą paverčia potencialiu kinetiniu ginklu. Norint sunaikinti taikinį, jiems nereikia didelių sprogmenų. Jiems tereikia pataikyti. Kitaip tariant, bet kuri hipergarsinė transporto priemonė savaime yra ginklas.
Ar šie susirūpinimai reiškia, kad „Destinus“ lemta patirti nesėkmę? Nebūtinai, bet kaip ir bet kuriai kitai komercinei hipergarsinių technologijų įmonei, ši technologija sunkiai įgyvendinama. Po velnių, kaip neseniai pasakė gerai finansuojama ir daug ryšių turinti bendrovė „Aerion“, beprotiškai sunku tiesiog sukurti viršgarsinio civilinio orlaivio projektą.
