Rusijos politikai mano, kad šalies ekonomika atlaikė sankcijas, angliavandenilių kainų kilimas padės Rusijai susikurti įspūdingą finansinę pagalvę, o Vakarai greitai pavargs nuo paramos ukrainiečiams.

Rusijos invazijai į Ukrainą virstant varginančiu ir sekinančiu karu, pagrindinis mūšio baigtį nulemsiantis klausimas – kieno pusėje yra laikas, rašo „Bloomberg“. Karo baigtį lems nenuspėjama dinamika mūšio lauke: Rusijos kariai bandys užimti visą Donbasą, kol Ukraina iš Vakarų negaus sunkiosios artilerijos.

Antradienį, gegužės 31 d., JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė nusprendęs leisti į Ukrainą tiekti daugkartines raketų sistemas, kurių veikimo nuotolis yra 80 km – galingiausią iki šiol Vakarų sąjungininkų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteiktą artileriją.

Tačiau laikui bėgant ekonominiai ir politiniai veiksniai gali turėti įtakos karo baigčiai: Ukraina gali susidurti su tarptautinės paramos susilpnėjimo perspektyva, o Rusija – su pramonės žlugimu, pažymi „Bloomberg“.

Kokios yra pagrindinės Ukrainos ir Rusijos problemos?

Pasak karo analitikų, Ukraina, nors ir ekonomiškai nuniokota, į kariuomenę teikia nuolatinį naujokų srautą. Todėl Ukrainai pagrindinė rizika yra finansinės ir karinės paramos iš užsienio patvarumas.

Rusijos problemos yra priešingos: jai sunku rasti žmonių kariuomenei suburti ir trūksta importuojamų komponentų, reikalingų valdomoms raketoms ir kitiems fronte prarastiems ginklams gaminti. Todėl, anot leidinio, Rusijos Federacijos pranašumas ugnies galioje laikui bėgant susilpnės.

Ko Putinas laukia?

Atrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, jog tarptautinis solidarumas su Ukraina pirmiausia žlugs, nes viso pasaulio ekonomiką spaudžia infliacija ir maisto trūkumas, kurį paaštrino karas, taip pat vidaus politinių ir saugumo interesų skirtumai, pabrėžia „Bloomberg“.

Pasak R.Politik“ analitinės bendrovės įkūrėjos Tatjanos Stanovajos, V. Putinas yra visiškai tikras, kad turi pakankamai laiko, nes mato, kad Vakarai netrukus susidurs su rimtomis ekonominėmis problemomis, kurios kels gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau leidinys pažymi, kad tokios prielaidos apie Kyjivo ir jo sąjungininkų silpnumą pasirodė pražūtingai klaidingos vasarį, kai Putinas pradėjo invaziją, tikėdamasis nedidelio pasipriešinimo. „Jis klydo, – ta proga sakė J. Bidenas. „Jei jis dar tikisi, kad ateinančiais mėnesiais palūšime, jis taip pat klysta“.

Ar Vakarai pasirengę toliau remti Ukrainą?

Tačiau „Bloomberg“ pažymi, kad vis daugiau amerikiečių teigia, kad vyriausybės prioritetas turėtų būti žalos JAV ekonomikai ribojimas, o ne Rusijos baudimas.

Prancūzija, Vokietija ir Italija ragina pradėti derybas dėl paliaubų, kurios, jei šiandien būtų priimtos, iki 20% Ukrainos teritorijos liktų Rusijos kontrolėje. Vengrija padarė daug, kad sušvelnintų ir atitolintų dalinį Rusijos naftos pirkimo draudimą. Turkija ir toliau blokuoja Suomijos ir Švedijos paraiškas stoti į NATO.

Kaip pasikeitė nuotaikos Rusijos versle?

Vis dėlto Rusijos pareigūnai atrodo įsitikinę, kad turi laiko pasiekti bent minimalius V. Putino sukelto karo tikslus – visų Luhansko ir Donecko sričių teritorijų aneksiją.

Leidinio teigimu, JAV ir Europos sankcijų Rusijai poveikis buvo kuklesnis nei tikėtasi. Tikimasi, kad 2022 m. naftos ir gamtinių dujų kainų kilimas atneš Rusijos Federacijai precedento neturinčių pajamų iš energijos eksporto – 285 mlrd. JAV dolerių, o tai sukurs tvirtą finansinio saugumo pagalvę.

„Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad pradinį atkalbinėjimą Rusijos verslo bendruomenėje pakeitė tikėjimas, kad Rusija perims valdžią. Šalyje prasidėjo lenktynės dėl pigaus turto, kurį paliko iš rinkos pasitraukę užsienio investuotojai, supirkimo. Pavyzdžiui, „Renault SA“ už nominalią sumą perleido savo 2,3 mlrd. JAV dolerių kontrolinį automobilių gamintojo „AvtoVAZ“ akcijų paketą Rusijos valstybinėms įmonėms. Šveicarijos cemento gamintoja „Holcim Ltd.“ pareiškė, kad parduos tris savo gamyklas Rusijoje.

Tačiau Rusijos ekonomika vis dar išgyvena sunkius laikus. Balandį, palyginti su 2021 m. balandžio mėn., BVP sumažėjo 3 proc. To priežastimi Rusijos Federacijos Ūkio ministerija vadina „precedento neturinčiu sankcijų spaudimu“, kuris smogė logistikai ir vartotojų paklausai. Rusijos centrinis bankas prognozuoja, kad iki metų pabaigos BVP sumažės 10%, o infliacija sieks 23%.

Komentarai (3)