Politologas paaiškino, kas pakeitė Turkijos prezidento nuomonę dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO ir kas čia vyko iš tikrųjų ()
Jau kurį laiką Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO blokavusi Turkija ir jos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas galiausiai uždegė žalią šviesą šių šalių narystei Aljanse. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO gerokai pagerins ir Lietuvos situaciją, o Rusijai tai nieko gero nežada – pasak politologo, šios dominavimas Baltijos jūroje taip pat netrukus baigsis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Kokie Turkijos vadovo motyvai?
Suomijos ir Švedijos lyderiai antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą Madride susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami įtikinti jį nebeprieštarauti jų šalių stojimui į Aljansą. Turkija antradienio vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su šių šalių atstovais, tad NATO oficialiai pakvietė Švediją ir Suomiją į Aljansą.
Pasak T.Janeliūno, to, kad Turkija anksčiau ar vėliau nusileis, iš tikrųjų buvo tikimasi.
„Bet atsižvelgiant į tai, kad nebuvo ženklų iki paskutinio meto apie tai, kad Erdoganas gali pakeisti savo poziciją, tas paskutinės minutės susitarimas yra šiek tiek siurprizas, bet džiugus siurprizas daugeliui NATO šalių, ypatingai Suomijai ir Švedijai.
Tai yra tikrai geras ženklas, kad narystė neužtruks, ir Švedija bei Suomija taps NATO narėmis kiek įmanoma greičiau“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
Paklaustas, kas lėmė, kad toks susitarimas galiausiai įvyko, T.Janeliūnas svarstė, jog Turkijos vadovas turėjo tam tikrų savo tikslų, kuriuos jam reikėjo pasiekti.
„Kadangi Erdogano pasipriešinimas Švedijos ir Suomijos narystei NATO buvo paremtas vidaus aktualijomis, tai nėra geopolitiniai interesai, kurie galėtų trukdyti Švedijos ir Suomijos narystei.
Turkijai visų pirma rūpi vidaus politika, Erdoganas norėjo dar kartą pabrėžti, kad jis turi didelę galią ir įtaką tarptautiniuose santykiuose, ir dar kartą naudojosi proga sustiprinti savo ryžtingą įvyzdį, kovojant prieš kurdų separatistus, dar kartą priminti tarptautiniams partneriams, kad Turkija yra labai svarbi šalis ir negalima ignoruoti jos interesų, ir jei kažkas tikisi iš Turkijos kažkokių gerų sprendimų, atitinkamai turėtų atsižvelgti ir į Turkijos interesus“, – dėstė specialistas.
Pasak T.Janeliūno, turint galvoje, kad tai labiau yra žaidimas vietos auditorijai, o ne esminis pasipriešinimas tarptautinėje arenoje, tie pažadai, kuriuos galiausiai suteikė Švedijos ir Suomijos atstovai, yra svarbūs tiek, kiek jie leis sustiprinti Turkijos lyderio autoritetą vidaus politikoje.
Situacija jau pasikeitusi
Suomija ir Švedija ilgus metus laikėsi neutralumo pozicijos. Pasak VU TSPMI profesoriaus, dabar Rusijai pasiųstas aiškus signalas, kad situacija pasikeitė.
„Be abejo, tai nėra gera žinia Rusijai, ir, kaip kartojo NATO generalinis sekretorius, Rusija gauna daugiau, o ne mažiau NATO, kaip galbūt tikėjosi. NATO stiprėja tiek geopolitine, geografine prasme, tiek ir savo solidarumo, išlaidų gynybai, pasirengimo rimtam konfliktui prasmėmis. Kad NATO yra ir bus daugiau, Rusijai yra tikrai blogas ženklas.
Geopolitine prasme mes grįžtame į tiesioginės konfrontacijos tarp demokratinių šalių ir autoritarinių šalių pasaulį, ir tie dalykai, kurie jau kurį laiką buvo primiršti, galimybės rengtis tiesioginiam kariniam konfliktui tampa vėl įmanomomis, ir prioritetas gynybai tampa bene svarbiausias, ypač toms šalims, kurios yra labai arti Rusijos“, – komentavo T.Janeliūnas.
Politologas pažymėjo, kad Suomijos ir Švedijos tapimas NATO narėmis yra labai svarbus tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui.
„Švedijos ir Suomijos tapimas NATO narėmis mums gerokai palengvins gyvenimą, nes tai yra karine prasme stiprios, pajėgios šalys. Ypač mums labai pravers jų oro pajėgos, kurios yra šiame regione vienos iš stipriausių. Tai leis susigrąžinti Baltijos jūros kontrolę tiek ant vandens, tiek ore.
Iki šiol Rusija beveik dominavo Baltijos jūroje, ir tai gerokai trukdė potencialiems planams per jūrą greitai atgabenti karinius papildymus į Baltijos šalis, jei toks poreikis kiltų. Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis, visi logistiniai planai, manau, bus iš naujo pergalvoti, ir tai sustiprins mūsų galimybes gauti kiek įmanoma greičiau tą karinę paramą, kuri būtų būtina, prasidėjus bet kokiam konfliktui su Rusija“, – aiškino T.Janeliūnas.
Jis pabrėžė, kad jokie tolimesni Rusijos veiksmai nebesustabdys tų sprendimų, kurie laukiami šiame NATO viršūnių susitikime, bei jų įgyvendinimo.
„Manau, kad Vakarai šiuo metu demonstruoja pakankamą ryžtą ir tikrai yra pasirengę žymiai geriau pasiruošti galimam kariniam susidūrimui jau tiesiogiai su Rusija. Bet visų pirma, prioritetas išlieka atgrasyti Rusiją nuo bet kokių provokacijų ir bet kokių karinių veiksmų prieš NATO šalis.
Neabejoju, kad tie sprendimai tikrai tą atgrasymą sustiprins, ir vienaip ar kitaip mes galėsime matyti vieningą NATO poziciją, kad šios šalys yra pasiruošusios didinti savo investicijas į gynybą ir imtis labai konkrečių žingsnių, kad Rusijai nekiltų jokių pretekstų ir pagundų išmėginti NATO solidarumą“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
