[Išsami tema] Pamiršta karo sąjungininkė, nulėmusi Perl Harboro užpuolimą – koks buvo Kinijos vaidmuo Antrajame pasauliniame kare (Foto, Video) ()
Kinija buvo gyvybiškai svarbi, bet dažnai pamirštama sąjungininkų, kovojančių su Japonija, narė – likus dvejiems metams iki oficialios Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugiau nei dvejus metus prieš vokiečių tankams užpuolant Lenkiją ir prieš ketverius metus iki Japonijos Perl Harboro bombardavimo, kai kurių istorikų nuomone, Antrojo pasaulinio karo pradžia įvyko Kinijoje 1937 m.
Aštuonerius metus trukęs šalies karas su Japonija pasėjo sėklą puolimui prieš Perl Harborą, bet galiausiai prisidėjo prie sąjungininkų pergalės Ramiajame vandenyne – už neįtikėtinai didelę kainą kinams.
Kinijos ir Japonijos santykiai prieš Antrąjį pasaulinį karą
Ištisus dešimtmečius po Pirmojo Kinijos ir Japonijos karo 1894–1895 m. Kinija ir Japonija išliko neramios kaimynės. Kinijoje įsiplieskus pilietiniam karui tarp Chiang Kai-shek valdančiosios Kinijos nacionalistų partijos ir Mao Zedongo komunistinių pajėgų, Japonijos imperatoriškoji armija 1931 m. įsiveržė į išteklių turtingą Mandžiūrijos regioną šiaurės rytų Kinijoje ir įvedė marionetinę vyriausybę.
Vėlesniais metais imperialistinė Japonija dar labiau įsiveržė į šiaurės Kiniją, nes nacionalistinė vyriausybė ir toliau laikė Mao komunistinius kovotojus didesne grėsme. Tik po to, kai komunistų generolai 1936 m. gruodį dvi savaites laikė Chiang Kai-shek nelaisvėje, jis nenoriai sutiko su komunistinėmis pajėgomis prieš Japoniją sudaryti nelengvą sąjungą.
Didėjant įtampai su Kinija, 1937 m. liepos 7 d. japonų kariai surengė naktines mokymo pratybas 16 km į pietvakarius nuo Pekino prie akmeninio tilto, pavadinto XIII amžiaus Venecijos pirklio Marko Polo vardu.
Po to, kai japonų eilinis Shimura Kikujiro negrįžo į bazę, kai pasiklydo tamsoje, Kinijos sargybiniai neleido japonams patekti į gretimą Vanpingo miestą ieškoti savo dingusio bendražygio. Tai, kas tapo žinoma kaip Marko Polo tilto incidentas, įžiebė kibirkštį, kuri tapo Antruoju Kinijos ir Japonijos karu.
Antrasis Kinijos ir Japonijos karas
Per kelias savaites technologiškai pranašesnės Japonijos pajėgos užėmė Pekiną. 1937 m. lapkritį japonai užėmė komercinį Šanchajaus centrą, bet įnirtingas mūšis, aiškiai parodė, kad Kinija ketina imtis ryžtingos gynybos.
Japonijos imperatoriškoji armija reagavo į Kinijos pasipriešinimą vis didesniais žiaurumais, iš kurių labiausiai žinomas įvyko po to, kai 1937 m. gruodžio mėn. ji įžengė į Kinijos nacionalistų sostinę Nankiną. Per šešias savaites Japonijos kariuomenė išžudė 200 000-300 000 kareivių bei civilių gyventojų ir seksualiai prievartavo dešimtis tūkstančių moterų.
Kai 1938 m. Japonija veržėsi į pietus ir vakarus, Kinijos pralaimėjimas atrodė neišvengiamas. „Jie neturi sąjungininkų, neturi ginklų ir pasitraukė į Kinijos gilumą“, – sako Rana Mitter, knygos „Forgotten Ally: China’s World War II, 1937-1945“ autorė.
Tačiau karas vis labiau pavirto į aklavietę, nes Japonijos pajėgos padarė mažai pažangos už uostamiesčių ir miestų teritorijų, esančių į pietus nuo Pekino. Šiaurės ir centrinės Kinijos komunistai kariavo partizaninį karą prieš japonus Mandžiūrijoje ir Šiaurės Kinijoje ir laikėsi trapių paliaubų su nacionalistais.
Sąjungininkų pajėgos pradeda remti Kiniją, kai prasideda karas Europoje
Užsienio pagalba į Kiniją pradėjo plūsti Japonijai sustojus karo fronte. Sovietų diktatorius Josifas Stalinas pergalingą Japoniją laikė tokia grėsme SSRS, kad tiekė ginklus Kinijos nacionalistams, nepaisant jų mūšių su komunistais.
1940 ir 1941 metais JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas suteikė Kinijai kreditus karinėms reikmėms įsigyti ir įtraukė šalį į Lend-Lease programą. 1941 m. rugpjūtį Jungtinės Valstijos dar labiau apribojo Japonijos galimybes kovoti Kinijoje, sustabdydamos prekybą orlaiviais, nafta ir metalo laužu – embargas buvo viena iš priežasčių, kodėl Japonija užpuolė Perl Harborą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Jei Kinija būtų pasidavusi 1938 m., kaip tikėtasi, visa Antrojo pasaulinio karo trajektorija, pasak Mitter, būtų pasikeitusi: „Eskalacija, kurią Japonija turėjo išgyventi kitais metais dėl Kinijos pasipriešinimo, niekada nebūtų įvykusi. Tai reiškia, kad nebūtų Perl Harboro, nes be Japonijos atakų prieš Kiniją eskalavimo šalis nejaustų desperatiško išteklių bado, dėl kurio galiausiai buvo paskelbtas naftos embargas ir prezidento Roosevelto sprendimai 1940 ir 1941 m. Ir jei neturite Perl Harboro, jūs neturite Azijos karo, kurį būtų galima sujungti su Europos karu“.
JAV ir Kinija tapo sąjungininkėmis
Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinei Karalystei įsijungus į kovą su Japonija po Perl Harboro, įrangos, pinigų ir karinių patarėjų srautas į Kiniją išaugo kartu su jos pasauline įtaka. Rooseveltas laikė Kiniją vienu iš „keturių policininkų“ pasaulyje kartu su amerikiečiais, britais ir sovietais ir vienu iš naujos pasaulio tvarkos kertinių akmenų, kuri atsiras po karo.
Nors amerikiečių bombonešiai naudojo Kinijos oro bazes smogdami Japonijos taikiniams, kinai ir toliau prisiėmė antžeminio karo naštą, nes sąjungininkų dėmesys iš pradžių buvo sutelktas į Europą. Dabar, susidūrusi su platesniu karu, Japonijos armija liko įstrigusi Kinijoje su nuo 500 000 iki 600 000 karių: 38 iš 51 pėstininkų divizijų buvo dislokuotos Kinijoje.
Per „Ichi-Go“ puolimą 1944 m. Japonija įgijo pranašumą ir užgrobė oro bazes, tačiau 1945 m. vasarą Kinija atmušė du Japonijos puolimus. Sovietų Sąjungai įstojus į karą ir užvaldžius japonų pozicijas Mandžiūrijoje, o JAV numetua atomines bombas Hirošimoje ir Nagasakyje, Japonija pasidavė.
Kinija po Antrojo pasaulinio karo
Karas paliko neįtikėtino masto nuniokojimą. Pasak Mitter, istorikai apskaičiavo, kad karas privertė 100 milijonų kinų, maždaug šeštadalį šalies gyventojų, tapti pabėgėliais savo šalyje, ir tik Sovietų Sąjunga pralenkė Kinijos Antrojo pasaulinio karo aukų skaičių.
„Patikimi skaičiai rodo iki 12 ar 14 mln., o kai kuriais atvejais net iki 20 mln. žuvusiųjų“, – sako Mitter. Į šį skaičių įeina šimtai tūkstančių mirčių dėl ligų ir bado po to, kai Kinijos nacionalistų armija pramušė didžiules skyles Geltonosios upės pylimuose, kad sustabdytų Japonijos veržimąsi 1938 m. Milijonai kitų mirė po Chiang Kai-shek sprendimo paimti valstiečių grūdus išmaitini armijai – tai 1942 ir 1943 m. paaštrino badą Henano provincijoje.
Tačiau japonų pasidavimas nereiškė karo Kinijoje pabaigos. Šalyje vėl įsiliepsnojo pilietinis karas, o Mao komunistai galiausiai 1949 m. nuvertė Chiang Kai-shek nacionalistinę vyriausybę, kuri pabėgo į Taivano salą. Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms iš draugų tapus priešais, abiejose Kinijos pusėse išblėso visuomenės atminimas apie Kinijos, kaip sąjungininkės, vaidmenį.
