Ketvirtoji Taivano sąsiaurio krizė: viename karščiausių pasaulio taškų ginklai žvanginami nebe pirmą kartą – štai kaip pasibaigė pastarosios trys krizės ()
Tik 130 kilometrų pločio siauriausioje vietoje, Taivano sąsiauris yra pagrindinis tarptautinis laivybos kanalas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo tada, kai 1949 m., pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, komunistinė Kinija ir Taivanas atsiskyrė vienas nuo kito, juos skiriantis vandens kelias buvo įtemptas geopolitinis sąlyčio taškas.
Pekinas įnirtingai reagavo į šios savaitės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, išsakė vis karingesnius grasinimus ir paskelbė apie eilę karinių pratybų salą supančiame vandenyse.
Istorikai tiksliai nurodo tris ankstesnius momentus, kai įtampa Taivano sąsiauryje virto ūmia krize.
Pirmoji Taivano sąsiaurio krizė
Pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, Mao Zedongo komunistinės pajėgos sėkmingai išstūmė Čiang Kai-šeko nacionalistus, kurie persikėlė į Taivaną.
Abiejose sąsiaurio pusėse stovėjo du varžovai – Kinijos Liaudies Respublika (KLR) žemyne ir Kinijos Respublika (KOR) Taivane.
Pirmoji Taivano sąsiaurio krizė kilo 1954 m. rugpjūtį, kai nacionalistai sutelkė tūkstančius karių Taivano valdomose Kinmen ir Matsu, dvi mažose salose, esančias vos už kelių km nuo žemyno.
Komunistinė Kinija atsakė artilerijos bombardavimu salose ir sėkmingai užėmė Jidziangšano salas, esančias maždaug už 400 kilometrų į šiaurę nuo Taipėjaus.
Krizė galiausiai buvo sušvelninta, bet beveik atvedė Kiniją ir JAV prie tiesioginio konflikto slenksčio.
Antroji Taivano sąsiaurio krizė
Mūšiai vėl kilo 1958 m., kai Mao pajėgos intensyviai bombardavo Kinmeną ir Matsu, siekdamos dar kartą išstumti ten esančius nacionalistų karius.
Susirūpinęs, kad tų salų praradimas gali lemti nacionalistų žlugimą ir galiausiai Taivano perėmimą, JAV prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris įsakė savo kariuomenei aprūpinti ginkluote jų sąjungininkus iš Taivano.
Vienu metu JAV net trumpam svarstė galimybę panaudoti branduolinį ginklą prieš Kiniją.
Negalėdamas užimti atviroje jūroje esančių salų ar bombarduoti nacionalistų, Pekinas paskelbė paliaubas. Mao pajėgos vis dar su pertraukomis apšaudė Kinmeną iki 1979 m., tačiau krizė išliko įtempta aklaviete.
Trečioji Taivano sąsiaurio krizė
Liko dar 37 metai iki kitos krizės. Per tuos dešimtmečius Kinija ir Taivanas labai pasikeitė.
Po Mao mirties Kinija liko kontroliuojama komunistų partijos, tačiau prasidėjo reformų ir atsivėrimo pasauliui laikotarpis.
Tuo tarpu Taivanas pradėjo nusikratyti autoritarinių Čiang Kai-šeko metų ir išsivystė į progresyvią demokratiją, kurioje daugelis priėmė aiškiai taivanietišką, o ne kinišką tapatybę.
Įtampa vėl išaugo 1995 m., kai Kinija pradėjo bandyti raketas Taivano vandenyse, protestuodama prieš Taivano prezidento Lee Teng-hui vizitą jo alma mater universitete Jungtinėse Valstijose.
Pekinas ypač nekentė Lee, nes jis palankiai vertino Taivano paskelbimą nepriklausoma valstybe.
Kiti raketų bandymai buvo atlikti po metų, kai Taivanas surengė pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus. JAV išsiuntė dvi lėktuvnešių grupes, kad paskatintų Kiniją atsitraukti, o Lee laimėjo rinkimus didele persvara.
Po metų Newtas Gingrichas tapo pirmuoju JAV Atstovų Rūmų pirmininku, apsilankiusiu Taivane. Šiuo metu, po 25 metų, Pelosi seka savo pirmtako keliu. Ir taip kilo dar viena – jau ketvirtoji Taivano sąsiaurio krizė.
