Gali būti, kad mobilizacija – Xi Jinpingo darbas: skelbiami paslaptingi ir kardinalūs pokyčiai su Putinu (5)
Buvęs Putino patarėjas įžvelgia Kinijos prezidento Xi Jinpingo įtaką naujausiems Putino sprendimams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvęs Putino patarėjas Andrejus Illarionovas, kalbėdamas su DW, sakė, kad greičiausiai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, o ne Ukrainos kontrpuolimas paskatino Rusijos prezidentą paskelbti savo naujausius pranešimus.
DW: Kokį įspūdį paliko Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba per televiziją rugsėjo 21 d.?
Andrejus Illarionovas: Turime suprasti, kodėl jis pasakė tokią kalbą, kodėl jis priėmė sprendimą dėl mobilizacijos, dėl vadinamųjų „referendumų“ keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, kodėl jis vėl pradėjo grasinti panaudoti branduolinį ginklą. Visi šie sprendimai buvo paskelbti per tris dienas, rugsėjo 19–21 dienomis. Visi šie sprendimai prieštarauja Putino iki šiol vykdytai politikai ir jo anksčiau žinomiems planams.
Pavyzdžiui, referendumai turėjo būti surengti arba šių metų pabaigoje, arba kitais metais. Netikėtai Kremlius įsakė juos surengti nedelsiant, vos per kelias dienas: nuo rugsėjo 23 iki 27 dienos. Net pagal Kremliaus standartus tai yra apgaulė. Tai yra apgaulė net pagal vadinamojo 2014 m. Krymo referendumo standartus. Turime rasti visų šių sprendimų paaiškinimą.
DW: Ar manote, kad šie sprendimai yra panikos Kremliuje ženklas?
Andrejus Illarionovas: Nematau ten didelės panikos. Panika dėl ko?
DW: Dėl Ukrainos kontrpuolimo Charkive?
Andrejus Illarionovas: Nepanašu, kad Ukrainos kontrpuolimas Charkivo srityje būtų kokių nors Putino sprendimų ir mąstymo pokyčių priežastis. Aš turiu kitokį jausmą. Visi tie sprendimai buvo paskelbti per tris dienas, tarp rugsėjo 19 ir 21 d. Tai reiškia, kad tuos sprendimus Kremlius priėmė likus mažiausiai vienai ar dviem dienoms iki to, t. y. rugsėjo 17 ir 18 dienomis. Kas atsitiko per tas datas?
Panašu, kad svarbiausias įvykis buvo V. Putino grįžimas į Maskvą iš Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimo Samarkande. Panašu, kad Putinas ten turėjo kažkokių pokalbių, kurie privertė jį priimti visus tuos sprendimus.
Vienintelis žmogus, galintis taip kalbėti su Putinu, yra Xi Jinpingas. Taigi Xi, atrodo, pasakė Putinui tai, kas privertė Putiną pakeisti savo požiūrį į karą, radikaliai pakeisti savo ankstesnius „referendumo“, mobilizacijos ir branduolinio šantažo planus.
DW: Ar galite atspėti, ką Xi pasakė Putinui?
Andrejus Illarionovas: Mes nežinome. Tačiau, remdamasis tam tikrais informacijos nutekėjimais ir jų kūno kalba, neatmetu galimybės, kad Xi pasiūlė Putinui kuo greičiau užbaigti savo reikalus prieš Ukrainą, pavyzdžiui, iki Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso spalio mėn. Tai, kad Rusija kariauja septynis mėnesius ir nelaimėjo, Xi gėdija ir verčia jį atrodyti silpnai prieš svarbiausią savo gyvenimo įvykį. Tačiau Xi negali leisti sau atrodyti silpnam.
DW: Grįžtant prie V. Putino trečiadienio kalbos, ką dalinė mobilizacija Rusijoje reikš karo eigai ir pačiai Rusijai? Ar manote, kad tai yra Putino Rusijos nesėkmės šiame kare įrodymas?
Andrejus Illarionovas: Šis sprendimas yra aiškus V. Putino kelis mėnesius vykdytos strategijos radikalių pokyčių ženklas. Prieš Samarkandą Putinas buvo pasirengęs tęsti ilgalaikį sekinantį karą – prireikus ilgus metus. Pastarųjų dienų sprendimai reiškia, kad jo strategija buvo kardinaliai pakeista. Tai nėra jo silpnumo ar pralaimėjimo požymiai; tai yra jo priklausomybės nuo Xi požymiai.
DW: Kiek karių Rusija galės mobilizuoti, apginkluoti, aprūpinti ir pastatyti į fronto liniją Ukrainoje? Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kalba apie 300 tūkst., tačiau Rusijos kariuomenė esą gali tikėtis daugiau nei 20 mln. rezervistų.
Andrejus Illarionovas: Oficialiai Rusija turi 18 mln. rezervistų. Vos 10 % iš to yra 1,8 mln., todėl tokie skaičiai kaip 1 mln., kurie pasirodė kai kuriuose leidiniuose, ar net 300 000, kuriuos paskelbė Šoigu, atrodo realūs. Tie mobilizuoti žmonės tikrai nebus aprūpinti pačiais tobuliausiais, kokybiškiausiais, moderniausiais ginklais, bet pasenusių ginklų užtenka milijonams mobilizuotų žmonių.
DW: Gauta pranešimų apie protestus daugelyje Rusijos miestų. Policija sulaikė daugiau nei 1300 žmonių. Ar šie protestai turi sėkmės galimybių? Ar šie nauji sprendimai padidins Rusijos gyventojų pasipriešinimą karui?
Andrejus Illarionovas: Nemanau.
DW: Visai ne?
Andrejus Illarionovas: Daugelis žmonių už Rusijos ribų vis pamiršta, kad tai totalitarinis režimas. Joks totalitarinis režimas nebuvo pašalintas, sunaikintas ar net nepakeistas taikiais protestais. Nė vienas žmonijos istorijoje.
DW: Šią savaitę savo kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina netrukus pateiks pasiūlymą dėl specialaus tribunolo steigimo Rusijai teisti. Ar tai gera mintis? O gal yra rizika, kad tai dar labiau privers Putiną atkakliai priešintis?
Andrejus Illarionovas: Manau, kad tai teisingas žingsnis. Tačiau pačiam Putinui tokie pareiškimai nerūpi. Jis daug dėmesingesnis balsams ne iš Niujorko, o iš Pekino.
DW: Kokia tikimybė, kad su Putinu bus baigta tokiu būdu?
Andrejus Illarionovas: Anksčiau ar vėliau Putinas bus nugalėtas. Tik nežinia kada ir kokia bus kaina.
Rusijos ekonomistas Andrejus Illarionovas (g. 1961 m.) buvo vyresnysis Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas politikos klausimais nuo 2000 iki 2005 m. 2005 m. gruodžio 21 d. Illarionovas pareiškė: „Šiais metais Rusija tapo kitokia šalimi. Ji nebėra demokratinė šalis. Tai nebėra laisva šalis“. Illarionovas buvo vienas iš pirmųjų 34 pasirašiusiųjų manifestą prieš Putiną „Putinas turi išeiti“, kuris buvo paskelbtas 2010 m. kovo 10 d.
