Gali kilti krizinė situacija dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO ()
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas skuba plėsti gynybos aljansą, kad išvengtų klaidingų skaičiavimų su Maskva. Ankara verčia Stokholmą ryžtingiau veikti su kurdų separatistais.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedija ir Suomija įvykdė visus reikalavimus ir yra pasirengusios stoti į NATO. Tais teigia Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu.
Stoltenbergas paragino Turkiją ratifikuoti atitinkamą protokolą. Anot jo, Suomija ir Švedija įvykdė susitarimą su Turkija. „Jie tapo stipriais partneriais mūsų bendroje kovoje su terorizmu visomis to formomis ir apraiškomis. Ir jie yra aiškiai įsipareigoję ilgalaikiam bendradarbiavimui su Turkija sprendžiant saugumo problemas“, – sakė Stoltenbergas.
Jis yra įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija turėtų būti sveikinamos kaip visateisės NATO narės. Stokholmas ir Helsinkis gerokai sustiprino bendradarbiavimą su Ankara kovos su terorizmu srityje. „Šiais pavojingais laikais dar svarbiau užbaigti jų prisijungimą, kad būtų išvengta nesusipratimų ar klaidingų skaičiavimų su Maskva“, – „Reuters“ citavo Stoltenbergą.
NATO generalinis sekretorius priminė praėjusią savaitę vykusį pokalbį su Suomijos ir Švedijos vadovais. Švedija, anot jo, pakeitė antiteroristinius įstatymus ir toliau bendradarbiauja su Turkija tiriant Kurdistano darbininkų partijos, kurią Ankara laiko teroristine organizacija, narius, rašo laikraštis „Hurriyet“.
Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Çavuşoğlu teigia, kad Stokholmas nesiėmė pakankamai priemonių kovai su terorizmu. „Yra žingsnių, kurių reikia imtis ne tik dėl pakvietimo, bet ir dėl visateisės narystės. Kai kurie žingsniai buvo žengti - štai Švedijos ginklų embargo panaikinimas turėtų būti nuolatinis“, - sakė Çavuşoğlu.
Turkijos parlamentas ir žmonės, anot ministro, turėtų pamatyti, kad abi šalys žengė svarbius žingsnius kovoje su terorizmu. „Su Suomija neturime rimtų problemų. Didelė reikšmė teikiama bendrai abiejų šalių narystei, todėl su Švedija ir Suomija elgiamės vienodai“, – apibendrino jis.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto pažymėjo, kad NATO būtų sunku planuoti gynybos strategiją, jei Suomija ir Švedija prisijungs prie Aljanso ne vienu metu. Turkija dar neratifikavo abiejų šalių narystės NATO.