Putinas kopijuoja brutalią Hitlerio taktiką – tačiau tai jo neišgelbėjo nuo pralaimėjimo (1)
Nerealūs atakos planai tik „sudegina“ potencialą ir paspartina galimybę pralaimėti karą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2022 metų gruodžio 31 dieną rusų okupantai surengė dar vieną raketų ataką, kuriai panaudojo 20 Kh-101 ir Kh-555 bei „Iskander“ balistinių raketų, iš kurių 12 buvo numuštos. Gruodžio 31–sausio 1 d. okupantai taip pat surengė dvi masines atakas, naudodami bepiločius kamikadzės dronus, kurių metu iš viso buvo numušti 45 šahedai.
Yra tokia populiari koncepcija – lyginti Putino ir Hitlerio veiksmus, hitlerinę Vokietiją ir šiuolaikinę Rusiją. „Naujųjų metų“ Ukrainos apšaudymo atveju galima rasti paralelę – Hitlerio liuftvafė taip pat surengė didžiulį puolimą Naujųjų metų dieną, 1945 m. sausio 1 d., tačiau tai neišgelbėjo Trečiojo Reicho nuo pralaimėjimo kare.
Čia kalbame apie „Bodenplatte“ operaciją, kuri apėmė 15 priešakinių sąjungininkų aerodromų ataką, kuri buvo vokiečių puolimo Ardėnuose dalis. „Luftwaffe“ planuotojai tikėjosi, kad sėkmingo puolimo atveju jie galės ilgam „išjungti“ JAV ir Didžiosios Britanijos priekinės linijos lėktuvus.
Pirmoji problema, su kuria susidūrė vokiečiai ruošiantis operacijai, buvo nepakankamas kovinių lėktuvų ir pilotų skaičius. Jie tikėjosi mažiausiai 2000 orlaivių ir pilotų, tačiau iš tikrųjų pavyko surinkti vos 900. Antra problema – per didelis slaptumo lygis ruošiantis atakai. Didžioji dauguma pilotų apie būsimą ataką buvo informuoti tik likus dienai iki operacijos pradžios, todėl nespėjo tinkamai pasiruošti. Be to, jų pačių vokiečių priešlėktuvininkai nežinojo apie artėjantį masinį jų pačių atakos lėktuvų puolimą. Dėl to nuostoliai dėl draugiškos ugnies tapo neišvengiami.
Per didžiulį puolimą „Bodenplatte“ operacijos metu Vokietijos aviacija prarado iš viso 290 sunaikintų ir 90 apgadintų orlaivių, tai yra, buvo prarasta daugiau nei 25 % visų reide dalyvavusių orlaivių. Sąjungininkų nuostoliai formaliai buvo kiek didesni – 290 sunaikintų orlaivių ir 180 apgadintų. Atrodo, kad vokiečiai „laimėjo taškais“. Be to, jie sugebėjo parodyti geresnę veiksmų kokybę – aukštesnį vienetų sąveikos lygį ir netgi reaktyvinių bomobenšių Ar 234 ir naikintuvų Me 262 naudojimą.
Bet tada atsirado tokia matematika. Jei britams ir amerikiečiams prireikė tik 2–7 dienų, kad atkurtų orlaivių nuostolius, vokiečiams prireikė iki 2 savaičių. Liuftvafė neteko beveik šimto patyrusių lakūnų, o tokia netektis vokiečiams pasirodė nepataisoma.
Dėmesingi skaitytojai gali paneigti, kad „Bodenplatte“ operacijos metu vokiečiai atakavo ne taikius miestus, o karinius objektus – JAV ir Didžiosios Britanijos karinius aerodromus. Bet tai yra niuansas – orkai perėjo į Ukrainos miestų „raketinį terorą“, nes jiems nepavyksta mūšio lauke.
Atitinkamai, formulė veikia prieš rašistus, kaip sąžiningus nacių pasekėjus – nerealūs puolimo planai tik „sudegina“ potencialą ir paspartina perspektyvą pralaimėti karą.
