Paviešino, kaip JAV gabena žvėriškus kiekius ginklų į Ukrainą, kad niekas to nepastebi (Infografikas) ()
Vakarų pagalba turėtų būti vertinama ne tik pagal pristatytą sumą, bet ir logistines pastangas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV armijos Transporto vadavietė (US Transportation Command) savo „Twitter“ profilyje paskelbė infografiką, kuriame atskleidžiamas ginklų ir amunicijos, iš tikrųjų atgabentų į Ukrainą kaip pagalbos paketų iš Baltųjų rūmų, skaičius. Infografikas apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2023 m. sausio 3 d.
Ryškiausias dalykas, kurį reikėtų pabrėžti, yra tai, kad pagalbos ginkluotosioms pajėgoms tiekimo apimtys yra tokios didelės, kad jas pristatyti jau tenka naudoti laivus ir geležinkelio ešelonus. Tikriausiai taip JAV kariuomenė į Ukrainą atgabeno beveik 1 milijoną 155 mm sviedinių ir kitos amunicijos. Pavyzdžiui, Graikijos Aleksandropulio uostas ir (arba) Rumunijos Konstanta galėtų būti naudojami kaip tranzito taškai. Kur neseniai buvo pastebėtas ešelonas su Ukrainos pajėgoms skirtais šarvuočiais M1117.
#DYK, we have delivered more than 313 million lbs. of equipment to #Ukraine. TRANSCOM’s vital contribution to national security is evident in our ongoing support to Ukraine and the European Command effort in support of our NATO allies. Read more at https://t.co/N3ASpha3UB pic.twitter.com/SfFtOCd6fM
— USTRANSCOM (@US_TRANSCOM) January 3, 2023
„Oro tilto“ tarp JAV ir „Borispolio“ (prieš invaziją į Rusijos Federaciją) ir Lenkijos „Žešuvo“ oro uosto (po invazijos) mastai taip pat įspūdingi – kasdien vidutiniškai po 3 lėktuvus su kroviniu, kurie labai reikalingi Ukrainos kariuomenei mūšio lauke. Tikriausiai sunkvežimiai buvo naudojami būtent kaip „paskutinės mylios transportas“, o 5500 skrydžių skaičius gali tik įsivaizduoti šio logistinio „skruzdėlyno“ mastą.
Paprastai sausumos pajėgoms įprasta akcentuoti sunkiuosius ginklus. Tačiau čia verta atkreipti dėmesį į JAV pagalbą, kuri buvo būtinai reikalinga Ukrainos gynybos pajėgų mobilizacijos etape – daugiau nei 14 400 vienetų šaulių ginklų, 201,7 mln. vnt. įvairių rūšių šaudmenų ir daugiau nei 48 000 šalmų ir daugiau nei 70 000 neperšaunamų liemenių. Taip pat Ukrainos partneriai amerikiečiai per karą tiekė daugiau nei 1400 įvairių tipų oro gynybos sistemų (nuo MANPADS iki NASAMS) ir daugiau nei 2086 visų tipų priešlėktuvines raketas.
Savaime suprantama, kad tokio masto JAV logistikos pastangos remti Ukrainą iki šiol liko šešėlyje, ir mes negalėjome pamatyti visų šių laivų ir traukinių su ginklais. Jau vien todėl, kad Tarptautinis donorų koordinavimo centras (IDCC) Frankfurte ištikimai vykdo vieną pagrindinių savo užduočių – karinės pagalbos teikimo ginkluotosioms pajėgoms būdų paslaptį.
Žinoma, JAV transporto vadavietė pranešė tik apie savo darbo dalį, o ne apie visą Ukrainai teikiamą pagalbą apskritai. O kiek pastangų deda kiti sąjungininkai, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai gautų viską, ko reikia, matome tik atskirose detalėse. Pavyzdžiui, norint pristatyti Slovėnijos M-55S, reikėjo logistinės pagalbos iš Lenkijos. O Didžioji Britanija taip aktyviai gabeno krovinius Ukrainai, kad vienu metu teko prašyti savų „vežėjų“ Naujojoje Zelandijoje.
Visa tai aiškiai rodo, kad pagalba iš Vakarų kariuomenei turėtų būti vertinama ne tik pagal pristatytų ginklų ir amunicijos kiekį, bet ir pastangas pristatyti krovinius.
