Karinis monstras RAH-66 „Comanche“: kaip 7 mlrd. dolerių buvo išmesti į balą (Foto, Video)  ()

Koks garsus JAV karinis orlaivis turėjo slaptą radaro skerspjūvį ir pažangius tinklinius jutiklius, bet milijardais viršijo biudžetą ir metų metais atsiliko nuo grafiko?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors šiandien mintyse gali kilti slaptas (stealth) naikintuvas F-35, 2004 m. tinkamiausias atsakymas galėjo būti RAH-66 „Comanche“. Grėsmingai atrodantis slaptas sraigtasparnis buvo kuriamas 22 metus, projektui buvo sukišti daugiau nei 7 milijardai dolerių, o po to staiga projektas buvo atšauktas – buvo parodyti tik du skraidantys prototipai.

„Comanche“ atsirado vykdant armijos lengvųjų sraigtasparnių eksperimentinės programą, sukurtos 1980-ųjų gynybos išlaidų pertekliaus metu. Be kitų tikslų, ši programa siekė pakeisti armijos žvalgybinius sraigtasparnius OH-58 „Kiowa“ ir OH-6 „Cayuse“, kurie buvo pagaminti iš civilių „Bell 206 JetRanger“ ir „Hughes 500“ pagrindu.

Žvalgybos sraigtasparniai pirmiausia buvo įpareigoti šnipinėti priešo pozicijas ir nurodyti jų koordinates draugiškų pajėgų puolimui. Tačiau jie taip pat buvo tinkami atakuoti lengvai ginamus taikinius raketomis, mini pabūklais ir net tankus naikinančiomis TOW ar „Hellfire“ raketomis, o šarvuoti „Apache“ kovojo su sunkesniais priešais.

Vis dėlto kariuomenė norėjo labiau šarvuoto žvalgybinio sraigtasparnio, kuris kovotų su didžiulėmis Sovietų Sąjungos mechanizuotomis kariuomenėmis, kurios buvo gerai apsaugotos savaeigėmis trumpojo nuotolio priešlėktuvinėmis raketomis ir greito šaudymo skraidančiomis patrankomis.

Ir koks gali būti geresnis būdas pergudrauti šias radaru valdomas sistemas, nei naudojant slaptą technologiją, kuri tuomet buvo pradėta naudoti oro pajėgų slaptajame lėktuve F-117?

Po šešerių metų konceptualaus blaškymosi, 1988 m. armija pagaliau paskelbė prašymą dėl pasiūlymų ir 1991 m. pasirinko futuristinį modelį, kurį pasiūlė „Boeing“ ir „Sikorsky“. Šis RAH-66 (žvalgybos atakos sraigtasparnis) pagal armijos papročius buvo oficialiai pavadintas komančų indėnų genties vardu.

Pentagonas skyrė 2,6 milijardus dolerių sraigtasparnio kūrimui, o „Sikorsky“ gamykloje Bridžporte, Konektikuto valstijoje, buvo planuojama pagaminti 1200 sraigtasparnių, o bendra kaina sudarė 34 milijardus dolerių (28 milijonai dolerių vienam sraigtasparniui).

Be tais pačiais metais nebeliko pagrindinio priešo – Sovietų Sąjunga žlugo.

Nepaisant to, „Boeing“ ir „Sikorsky“ toliau kūrė du prototipus, kurių paviršiai buvo neatspindintys radaro spindulių, pagaminti iš radarą sugeriančių kompozitinių medžiagų. Tariamai tai suteikė „Commanche“ galimybę keturis kartus arčiau priartėti prie priešo.

 

Šilumos išsklaidymo schema nukreipė karštas išmetamąsias dujas į uodegą, kad ją atvėsintų uždengtas uodegos ventiliatorius, ir naudojami infraraudonuosius spindulius slopinantys dažai, siekiant sumažinti žvalgybinio sraigtasparnio šilumos signalą. Netgi penkios žemyn nukreiptos mentės, esančios ant „Comanche“ viršutinio rotoriaus, buvo sukurtos taip, kad skleistų perpus mažiau triukšmo nei įprastas sraigtasparnis.

Jei jis būtų aptiktas, „Comanche“ buvo papildomai apsaugotas radarų įspėjimo sistemomis, savigynos trukdžiais, priešo raketas nukreipiančiomis raketomis bei pakankamai kevlaro ir grafito šarvų, kad atlaikytų sunkiųjų kulkosvaidžių šūvius ir 23 milimetrų sviedinius.

Pilotas ir ginklų sistemų karininkai sėdėjo tandemu, valdydami sraigtasparnį su specialiais ant šalmo pritvirtintais taikikliais ir skystųjų kristalų daugiafunkciniais ekranais.

 

Kaip ir slaptas naikintuvas, „Comanche“ galėjo nešti iki šešių „Hellfire“ prieštankinių raketų vidaus ginklų skyriuose, kad išsikišę ginklai nepadidintų radaro parašo. Netgi žvalgybinio sraigtasparnio važiuoklė ir ant „smakro“ pritvirtinta trivamzdė 20 milimetrų XM301 „Gatling“ patranka buvo sukurti taip, kad susiskleistų į vidų. Jei ugnies galia būtų svarbesnė už slaptumą, RAH-66 galima sumontuoti papildomus ginklų laikiklius, leidžiantys daugiau nei dvigubai padidinti ginklų apkrovą.

„Comanche“ taip pat buvo geriausias oro kovų sraigtasparnis – įspūdingas maksimalus 324 km/val. greitis, vikrumas įveikiant aštrius posūkius ir 12 AIM-92 „Stinger“ priešlėktuvinių raketų paketas. 1999 m. netgi buvo išleistas vaizdo žaidimas, kuriame taip lauktas žvalgybinis sraigtasparnis buvo supriešinamas su ne mažiau vikriu Rusijos atakos sraigtasparniu Ka-52.

RAH-66 naudojo ilgo nuotolio į priekį žiūrintį infraraudonųjų spindulių jutiklį, kad aptiktų priešus, kuriuos vėliau galėjo apšviesti lazeriu. Milimetrinių bangų „Longbow“ radaras galėjo būti montuojamas ant rotoriaus, kad įgula galėtų „žvilgtelėti“ už kalvų keterų ir medžių. Tada jutiklių duomenis būtų galima perduoti draugiškoms pajėgoms per didelės spartos duomenų ryšius.

 

1996 m. sausį RAH-66 prototipas pagaliau atliko pirmąjį skrydį, o antrasis prototipas prisijungė prie jo po trejų metų. Tačiau, kaip vėliau nutiko su F-35, „Comanche“ buvo tiek daug visiškai naujų technologijų, kad laikui bėgant kūrimo išlaidos padidėjo beveik trigubai. Pavyzdžiui, sraigtasparnis buvo šimtais kg sunkesnis nei tikėtasi, todėl buvo atliktas svorio mažinimas ir pastangos sukurti galingesnius T800 turboveleninius variklius. RAH-66 programinė įranga pasirodė pilna klaidų, jos jutikliai nepatikimi, o radarą sugeriančios medžiagos yra jautrios erozijai lietaus metu.

Tęsinys kitame puslapyje:




Tuo tarpu kariuomenės gairės kilo į viršų – pavyzdžiui, reikėjo, kad lengvasis žvalgybinis sraigtasparnis galėtų gabenti pakankamai degalų skrydžiams per vandenyną.

Iki 2002 m. dėl išlaidų viršijimo ir vėlavimų „Komančai“ pritraukė daug biurokratinių priešų, o karai Afganistane ir Irake netrukus nukreipė išlaidas į neatidėliotinas karines operacijas, todėl suplanuotas sraigtasparnių skaičius sumažėjo beveik perpus – ik 650.

Galiausiai 2004 m. „Comanche“ buvo staiga atšauktas, kai projektui buvo išleista daugiau nei 7 milijardai dolerių, įskaitant pusės milijardo dolerių atšaukimo baudą. Du prototipai dabar eksponuojami Armijos aviacijos muziejuje Fort Rucker mieste, Alabamoje.

 

Jei Pentagonas būtų paskyręs papildomų milijardų, RAH-66 trūkumai galų gale būtų pašalinti ir būtų sukurtas tinkamas žvalgybinis sraigtasparnis. Tačiau dvidešimt dvejų metų programa tiesiog nebebuvo pakankamai aktuali, kad pateisintų savo finansinį perteklių.

Pirma, slaptumas yra daug svarbesnis „koziris“ aukštai ir greitai skraidančiam reaktyviniam lėktuvui, nei sraigtasparniui, skriejančiam nedideliu greičiu mažame aukštyje. Nors „Comanche“ slaptos savybės buvo tikrai naudingos, sraigtasparnis būtų buvęs pažeidžiamas visų rūšių trumpojo nuotolio priešlėktuvinių ginklų ir greičiausiai šilumą sekančių raketų. Iš tiesų, armija manė, kad RAH-66 būtų reikėję brangiai patobulinti, kad „išgyventų“ prieš naujausias SAM sistemas.

Be to, skirtingai nei F-35, „Comanche“ atliko gana nišinį paramos vaidmenį Pentagono karo mašinoje. RAH-66 pirkimas būtų sunaudojęs maždaug 40 procentų kariuomenės metinio aviacijos biudžeto, nors transporto ir atakos sraigtasparniai buvo prioritetiniai.

Be to, AH-64D „Apache“, aprūpintas „Longbow“ radarais, jau buvo priimtas į tarnybą. Ir vykdydama stebėjimo misiją, armija norėjo investuoti į ekonomiškus dronus, kurie galėtų atlikti rizikingas žvalgybos misijas, nesukeldami pavojaus žmonių gyvybėms.

 

Kaip pabrėžė pulkininkas leitenantas Denas Wardas žurnale „Time Magazine“, „Comanche“ buvo „neįperkamas, nereikalingas ir, nepaisant daugiau nei du dešimtmečius trukusių pastangų, neužbaigtas“.

RAH-66 buvo tarp penkių armijos programų, kurioms kartu išleista 30 milijardų dolerių ir nepradėta jokių serijinių modelių gamyba. Geriausiu atveju RAH-66 „pramušė ledus“ naujoms technologijoms, kurios, kaip manoma, buvo integruotos į specialius slaptus MH-60 „Blackhawk“ sraigtasparnius, naudojamus slaptoms misijoms, įskaitant karinio jūrų laivyno reidą, per kurį buvo nukautas Osama Bin Ladenas.

Armija toliau naudojo OH-58D „Kiowa“ Afganistane ir Irake, kol 2017 m. šis sraigtasparnis pagaliau buvo išleistas į pensiją, o armija liko be jokių vidutinių žvalgybinių sraigtasparnių. Keletas bandymų pigiai įsigyti pakaitalų, tokių kaip OH-58F ir ARH-70 „Arapaho“, vėliau žlugo. Vėlyvojo modelio AH-64E „Apache Guardians“ pakeitė „Kiowa“ puolimo/žvalgybos batalionuose, bet pasirodė prastai tinkami misijai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(13)
(1)
(12)

Komentarai ()