Įvykdyta operacija „Opera“. Subombardavo branduolinį reaktorių (Foto, Video) ()
F-16 „Fighting Falcon“ gyvuoja jau 49 metus ir yra vienas iš labiausiai kovoje patikrintų daugiafunkcių naikintuvų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis dominavo danguje per operaciją „Audra dykumoje“ 1991 m. ir per operaciją „Allied Force“ Jugoslavijoje 1999 m., per kurią JAV oro pajėgų ir Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų F-16 pilotai numušė serbų MiG-29.
Tačiau nors F-16 iš esmės yra amerikietiškas lėktuvas, JAV pajėgos nebuvo pirmosios, kurios pirmą kartą realiomis kovos sąlygomis išbandė legendinį karo „paukštį“ (JAV pajėgose F-16 tarnauja nuo 1978 m.). Kaip ir su F-35 „Lightning II“, Izraelis buvo pirmoji šalis, kuri kovose panaudojo „Fighting Falcon“. Tai nutiko operacijos „Opera“ metu 1981 m., kai Izraelio oro pajėgos (IAF) atakavo Irako diktatoriaus Saddamo Husseino branduolinį reaktorių Osirake.
Preliudija į misiją
Nors operacija „Opera“ iš tikrųjų buvo pirmasis F-16 panaudojimas reikšmingoje „oras-žemė“ operacijoje, IAF jau sėkmingai panaudojo lėktuvą misijoje „oras-oras“ prieš tris mėnesius iki operacijos. 1981 m. balandžio 28 d. IAF F-16 pilotas, priklausantis Pirmajai reaktyvinei eskadrilei, numušė Sirijos sraigtasparnį Mi-8 virš Riako, netoli Libano Zahle miesto.
Vis dėlto būtent Osirako antskrydis iš tikrųjų patvirtino F-16 kaip veiksmingą kovos įrankį, o izraeliečių požiūriu, laikas negalėjo būti geresnis. Kaip pažymėta 2012 m. balandžio mėn. žurnalo „Air Force Magazine“ numeryje:
„1980 m. rudenį Izraelio karinė žvalgyba pranešė, kad Osirako branduolinis reaktorius, esantis už 19 km į pietryčius nuo Bagdado, pradės veikti 1981 m. liepos–lapkričio mėn. Sadamas Huseinas ketino iš reaktoriaus panaudoto branduolinio kuro (iš kurio būtų galima išgauti plutonį) pagaminti branduolinę bombą. Jo bombos taikinys būtų Izraelis. Jei Izraelis ketino imtis veiksmų, tai turėjo įvykti greitai, iki kol reaktorius pradės veikti ir bus pakrautas branduoliniu kuru, nes tokiu atveju bombardavimas paskleistų radioaktyvias nuosėdas visame Bagdade“.
Iš čia kilo stiprus skubos jausmas, su kuriuo susidūrė Menachemo Begino vadovaujama Izraelio vyriausybė.
Scenoje pasirodo F-16
1981 m. birželio 7 d. burtas buvo mestas. Tą dieną aštuoni IAF F-16A, kurių kiekvienas gabeno po dvi nevaldomas uždelsto veikimo bombasMk-84 (BLU-117), lydimas šešių F-15A „Eagle“, užtikrinančių naikintuvų priedangą, pradėjo savo lemtingą misiją. Jie pakilo iš dabar nebeveikiančios Etziono oro bazės Sinajaus pusiasalyje (kuris tuo metu buvo okupuotas Izraelio). Misijos vadas buvo pulkininkas leitenantas Zeevas Razas, o antrojo vado pareigas ėjo pulkininkas leitenantas Amiras Nachumi.
Pakeliui jie sutiko tuo metu valdančio Jordanijos monarcho karaliaus Husseino privatų lėktuvą. Jo Didenybė, pats būdamas patyręs pilotas, atpažino atakos grupę ir perdavė Irakui įspėjamąjį pranešimą, tačiau jo niekas negavo.
Po dviejų valandų Izraelio lėktuvai pasiekė savo tikslą. 14 iš 16 bombų pataikė į statomo reaktoriaus kupolą ir sunaikino patį reaktorių. Likimo ironija, abi nepataikiusias bombas numetė pulkininkas Iftachas Spectoras, kuris jau turėjo didvyrio statusą, nes 1973 m. Jom Kipuro kare numušė priešo MiG-15.
Per smūgį žuvo dešimt Irako karių ir vienas prancūzų inžinierius. Irako oro gynybos kariai buvo tiesiogine prasme užklupti nepasiruošę, nes tuo metu jie buvo valgykloje, o radarai buvo išjungti. Jiems pavyko atlikti kelis atsakomuosius šūvius į Izraelio naikintuvus, tačiau jie šaudė aklai ir padarė daugiau žalos saviškiams, nei priešui.
Saddamas, pateisinantis savo Bagdado mėsininko titulą, gana negailestingai reagavo į oro smūgį. Jis įsakė įvykdyti mirties bausmę oro gynybos vadui ir visiems jo vadovaujamiems karininkams, buvusiems aukštesnio nei majoro laipsnis. Dar 23 karininkai ir pilotai buvo įkalinti.
Pasekmės
Visos IAF smogiamosios pajėgos be nuostolių sėkmingai grįžo į Etzioną tos pačios dienos vakare. Iš tiesų, vienintelė žala, kurią Izraelis patyrė dėl operacijos „Opera“, buvo viešųjų ryšių srityje, nes pasauliniu mastu juos pasmerkė visi – nuo Tarptautinės atominės energijos agentūros iki JT Generalinio Sekretoriaus Kurto Waldheimo ir JK ministrės pirmininkės Margaret Thatcher.
Tačiau kiek vėliau JAV gynybos sekretorius Dickas Cheney pripažino, kad Osirako operacija „labai palengvino mūsų darbą per 1991 m. operaciją „Audra dykumoje“.
