„Kai ką planuojame“ – Zalužnas susitiko su NATO generolais, artėja galingi įvykiai ()
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas susitiko su NATO šalių generolais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį susitikimą jis pavadino labai svarbiu Ukrainai. Kalbėta apie Ukrainos kariuomenės mokymą, situaciją Bachmute, kontrpuolimą ir ginklų tiekimą. Apie ką dar galėtų kalbėti vyriausiasis vadas ir kaip tai paveiks situaciją fronte, aiškinosi „Fokus“.
Susitikime dalyvavo: NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis, JK gynybos štabo viršininkas admirolas Tony Radakinas. Lenkijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo generolas Raymundas Andrzejczakas ir Ukrainos pagalbos grupės saugumo pajėgų vadas generolas leitenantas Antonio Aguto.
„Tokio lygio susitikimai vyksta, nes būtina aptarti tolimesnius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus kovos zonoje, koreguoti planus, sulaukti tarptautinių partnerių paramos“, – pasakoja „Informacinio pasipriešinimo“ koordinatorius Aleksandras Kovalenko.
Laikytis Bachmuto
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas neseniai vykusiame susitikime su žurnalistais užsiminė apie savo susitikimą su generolu Zalužnu, JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu ir Jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininku generolu Marku Milley. Jermakas tvirtina: pokalbio telefonu metu vėl buvo sutarta dėl sprendimo ginti Bachmutą.
Pažvelgus į projekto „DeepState“ žemėlapius, situacija Bachmuto srityje darosi vis labiau kritinė. Rusijos kariuomenė užėmė rytinės miesto dalies teritorijas palei dešinįjį Bachmutkos upės krantą, o atstumas tarp šiaurinio ir pietinio kraštų, kur yra Ukrainos kariuomenė, yra ne didesnis kaip keturi kilometrai. Šis „butelio kakliukas“ – tiekimo kelias, kurio susiaurinti neleidžia Ukrainos kariuomenė, o priešas nuolatos apšaudo.
Ekspertai Bachmuto gynybą vadina taktine – suvaržyti anksčiau skelbtą rusų puolimą, kurį jie pradėjo dar sausį. Apie jį anksčiau kalbėjo Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, o „Wagner“ kuratorius Jevgenijus Prigožinas patikino, kad sėkmės atveju bus atidaryta operacinė erdvė. Rusams Bachmuto rajonas jau kelis mėnesius buvo prioritetas, tačiau ten jie negali prasibrauti pro ukrainiečių gynybą.
Ir mažai tikėtina, kad Bachmutas rusams svarbus operatyviniu ar taktiniu požiūriu, teigia Amerikos karo studijų institutas (ISW) – jo užėmimas neprisidės prie tolesnio okupantų veržimosi į Donecko sritį dėl didelių Rusijos kariuomenės nuostolių.
Pasak CNN šaltinių NATO žvalgyboje, Ukrainai praradu vieną kovotoją Bachmute, Rusija netenka penkių. Taip šiandien Bachmutas vykdo savo pagrindinį tikslą – naikinti Rusijos pajėgas. Ten okupantai praranda tūkstančius karių ir šimtus vienetų technikos.
„Manau, kad padėtis Bachmute artimiausiu metu nepasikeis. Daugiausia tai bus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynyba. Bachmute nėra jokio kontrpuolimo, tuo tarpu galimos tik kontratakos“, – tęsia Kovalenko.
Su mintimis apie kontrpuolimą
Tačiau vis tiek pagrindinė Zalužno derybų su NATO partneriais tema – artėjantis pavasario Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas.
Apie jį jau kelis mėnesius kalbama ir Ukrainoje, ir Vakaruose. Šia prasme Bachmutas svarbus ne tik kaip atgrasantis veiksnys: šioje srityje susidaro palankios sąlygos ginkluotųjų pajėgų puolimui. Bachmute vykstant kovoms, Ukraina formuoja rezervus ir gauna vakarietišką techniką.
Ekspertai pastebi, kad per pastaruosius tris mėnesius Ukraina gavo ir gaus daugiau įrangos, nei buvo galima įsivaizduoti nuo invazijos pradžios.
Pavyzdžiui, „The Economist“ rašo, kad iš visos karinės pagalbos, kurią Pentagonas žadėjo nuo karo pradžios, padaugėjo 40 %. JAV ir NATO partneriai nusprendė, kad užsitęsęs karas Ukrainoje pasauliui nenaudingas ir yra galimybė greičiau viską užbaigti. Dėl to beveik trečdalis Ukrainos kariuomenės netrukus turės NATO standartą atitinkančią įrangą. Be to, užuot sustiprinęs Bachmutą, Zalužnas išsiuntė Ukrainos kariuomenę studijuoti į užsienį. Taigi JAV 7-osios armijos mokymo vadovybė nuo sausio mėnesio Grafenvero poligone Vokietijoje vykdo penkių savaičių trukmės kursus Ukrainos daliniams.
„Manau, kad ruošiamą kontrpuolimą Ukrainos pusė aiškiai aptarinėja su JAV atstovais. Tai reiškia, kad jie su jais derina ne tik pagalbą ir ginklus, bet ir sprendimus dėl Ukrainos kariuomenės mokymų“, – sako amerikiečių politologas, „Internews-Ukraine“ analitikas Vladyslavas Faraponovas.
„Kalbama ne tik apie treniruotes, bet ir apie taktinių įgūdžių, kurie bus panaudoti kontratakoje, įgijimą. Tačiau iš tikrųjų Amerikos pusė, švelniai tariant, dar neatsitraukė nuo sėkmingo kontrpuolimo Charkivo ir Chersono srityje. Jiems labai svarbus pats kelių sėkmingų operacijų faktas. Ši patirtis rodo, kad nepaisant sunkumų ir ilgo laiko, kai šie regionai buvo okupuoti, Ukraina sugebėjo prasiveržti, todėl būtina toliau remti Ukrainą“.
Tuo tarpu komentare „The Economist“ Valerijus Zalužnas paskelbė apie trijų armijos korpusų, kurių kiekviename bus šešios brigados, sukūrimą – iš viso 60 000 kovotojų puolimui.
„Tokio resurso nepakaks išvaduoti visoms okupuotoms teritorijoms, - atsako karo ekspertas. - Bet užtenka atskiram kontrpuolimui vienai iš krypčių“.
Kovalenko teigia, kad vieši Zalužno pareiškimai apie naujo korpuso kūrimą gali būti vertinami kaip informacinė specialioji operacija ir kaip dialogo su tarptautiniais partneriais elementas. Ir taip pat kaip būdas daryti spaudimą Rusijos vadovybei.
Kur gali prasidėti naujas Ukrainos kontrpuolimas, yra atviras klausimas. Kai kurie Vakarų analitikai prognozuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos judės į pietus – Melitopolio link Zaporožės srityje.
„Dabar yra keletas placdarų, kur galime vykdyti kontrpuolimo veiksmus. Tai kairiojo kranto Chersono sritis, Zaporožės sritis, Luhansko sritis. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Turime suprasti, kad kiekviename placdarme yra atliekama analitinė situacijos apžvalga. Kontrpuolimas vyks ten, kur mes būsime veiksmingiausi kontrpuolimo metu. Šis scenarijus skiriasi nuo naudojamų šiauriniame placdarme, Charkivo srityje ir dešiniajame krante esančiame Chersono regione. Tik okupantai puolamuosius veiksmus vykdo pagal tą pačią metodiką. Ginkluotųjų pajėgų atsakomieji puolimai nevyksta pagal tuos pačius scenarijus.Tikiuosi kažko visiškai netikėto“, - sako Kovalenko.
Nuo raketų iki lėktuvų
Kontrpuolimui Ukrainai reikia ne tik naujų pajėgų ir įrangos, bet ir papildomų ginklų.
Ukraina jau gavo vieną iš dviejų priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“, kurias žadėjo tiekti Vokietija ir JAV. Apie tai praneša britų laikraštis „Financial Times“.
„ATACAM raketų klausimas galėjo būti iškeltas susitikimuose su NATO atstovais, tačiau reikia suprasti, kad Vakarų partneriai nėra pasirengę mums tiekti šių raketų“, – tęsia Kovalenko. „Viena iš priežasčių, kodėl vargu ar jos bus, yra tai, kad pati JAV tokių raketų daug neturi. Jų gamybos procesas šiuo metu nėra perkeltas į serijinį mastą. Galimas HIMARS ir GLSDB raketų perkėlimas, bet su ATACAM viskas daug sunkiau. Jei gausime kokius nors tolimojo nuotolio ginklus, tai visų pirma, esu tikras, bus GLSDB arba „Storm Shadow“ iš oro paleidžiama raketa. Nors tai visai kitas klausimas – kalbėsime kaip tiksliai šis ginklas bus naudojamas. Tai iš oro paleidžiama raketa, ją arba reikės integruoti į MiG-29 ir Su-27. Arba, kai gausime vakarietišką aviaciją“.
Zalužnas apie lėktuvus kalbasi ir su NATO kolegomis. Ne taip seniai jis telefonu su Jungtinių Amerikos Valstijų štabo viršininku Marku Milley priminė apie būtinybę stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač F-16 lėktuvais.
Vėliau Ukrainos oro pajėgų pranešėjas Jurijus Ignatas sakė, kad procesas prasidėjo: Lenkija ir Slovakija pareiškė pasirengusios perduoti Ukrainai, nors ne amerikiečių, o sovietų lėktuvus MiG-29.
