Branduolinės fizikos specialistas įvardijo 5 mažai aptartus aspektus, susijusius su radioaktyviomis nuosėdomis, kurios atsiranda po branduolinės bombos susprogdinimo, rašo „Business Insider“.

Atmosferoje gali likti metų metus

Branduolinių sprogimų metu susidaro pavojingos iškritos – radioaktyviųjų medžiagų likučiai, kurie pakyla aukštai į orą, atvėsta ir virsta dulkėmis, o galiausiai nusėda ant žemės ir ją užnuodija.

Pasak Nevados universiteto branduolinės fizikos specialisto Zaijing Sun, dauguma branduolinio sprogimo nuosėdų į žemę grįžta per vieną dieną arba savaitę.

Tačiau kai kurios radioaktyvios dulkės pakyla taip aukštai į atmosferą, kad joje gali išlikti kelis mėnesius ar metus, kol vėl nukrenta į paviršių.

Aptikti galima ir vandenyno dugne

Stratosferą pasiekę krituliai gali nukeliauti didelius atstumus, judėdami kartu su vėju ir oro sąlygomis.

Taigi, jei, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose būtų susprogdinta didelė branduolinė bomba, krituliai galėtų pasiekti Rusiją, Europą ar Kiniją – tai pasaulinio masto įvykis.

Mokslininkai aptiko branduolinių bombų bandymų metu iškritusių radioaktyviųjų medžiagų visame pasaulyje – nuo dirvožemio Tunise iki arktinių ledynų ir net giliausiose vandenyno vietose gyvenančių vėžiagyvių raumenų audiniuose.

Dauguma amerikiečių turi radioaktyvumo pėdsakų

XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje JAV vyriausybė išbandė daugiau kaip 500 branduolinių bombų, sprogdindama jas atmosferoje.

Kilę iš Nevados bandymų poligono krituliai užtvindė atmosferą radioaktyviais izotopais.

Nacionalinio vėžio instituto ir Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atlikto tyrimo duomenimis, nuo 1951 m. kiekvienas Jungtinėse Valstijose gyvenantis žmogus bent šiek tiek susidūrė su radioaktyviosiomis nuosėdomis.

Mokslininkai mano, kad pavojus daugumos žmonių sveikatai tebėra nedidelis, tačiau vieno tyrimo duomenimis, dėl radioaktyviųjų iškritų atsiradusio vėžio galėjo mirti iki 11 tūkst. žmonių.

Maistas yra dažnas radioaktyviųjų nuosėdų poveikio kaltininkas

Radioaktyviosios dalelės, krintančios ant odos, yra vienas iš apšvitos būdų, tačiau dažnai apšvita vyksta ne taip dramatiškai, pavyzdžiui, kai nuosėdos patenka į maisto grandinę.

„Dėl nuosėdų iš Nevados bandymų poligono kai kurie Vajomingo gyventojai buvo paveikti piene esančio stroncio“, – sakė Z.Sun.

Stronciu vadinamas radioaktyvusis izotopas stroncis-90. Pieninės karvės, kurios ėda stronciu užterštą žolę, gamina pieną, kuriame yra stroncio ir kuris gali paveikti jį geriančius žmones.

Stroncis-90 gali sukelti žarnyno sutrikimų. Kadangi jis veikia kaip kalcis, priverčia kaulus jį absorbuoti, o tai gali sukelti kaulų, kaulų čiulpų ir kaulus supančių minkštųjų audinių vėžį.

Kalio jodidas gali padėti apsisaugoti nuo skydliaukės vėžio

Jodas-131, vienas iš pavojingų radioaktyviųjų izotopų branduolinėse nuosėdose, linkęs kauptis skydliaukėje ir per ilgą laiką gali sukelti skydliaukės vėžį.

Tačiau jei išgersite kitokios rūšies jodo – kalio jodido (KI) – tabletę prieš pat radioaktyviųjų dalelių poveikį arba iš karto po jo, galite sumažinti skydliaukės vėžio riziką.

KI veikia todėl, kad skydliaukė vienu metu gali įsisavinti tik tam tikrą jodo kiekį. Jei skydliaukė jau būtų įsisavinusi KI, joje neliktų vietos radioaktyviajam jodui 131.

Komentarai ()