Vienintelis kartas: rumunai surengė tikrą tankų mūšį tarp T-55 ir T-72 – niekas nesitikėjo tokio rezultato ()
Atrodo, kad, atsižvelgiant į charakteristikas, rezultatas turėjo būti akivaizdus, tačiau situacijos suvokimas ir ekipažų meistriškumas gali pateikti savo staigmenų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusai savo senus tankus T-54/55 traukia į frontą Ukrainoje, bet jie greičiausiai atliks mobilios artilerijos vaidmenį. Bet neatmetama galimybė, kad šie archajiški okupantų tankai gali atsidurti tiesioginiame susidūrime su T-72 ar kitais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tankais.
Tačiau hipotetinio mūšio tarp T-72 ir T-55 eiga iš tikrųjų nėra iš anksto aiški, nes, be tankų savybių, įtakos turės ir įgulų parengimo lygis bei jų situacijos suvokimas.
Tai puikiai iliustruoja tankų mūšis, kuris įvyko tarp Rumunijos armijos T-72A ir T-55 1989 m. gruodžio 24 d., per revoliuciją Rumunijoje, per kurią žlugo komunistinis Ceausescu režimas.
Tai kol kas vienintelis žinomas atvejis, kai T-55 susitiko tiesioginėje kovoje su T-72.
Apžvelkime kontekstą. Varšuvos pakto metu Rumunijos kariuomenėje 30 T-72A tankų buvo surinkti į atskirą „slaptąjį“ tankų batalioną, vadovaujamą „elitinio“ Vlado Tepeso pulko. O didžioji Rumunijos kariuomenės dalis naudojo pasenusius T-55 ar net T-34-85.
Ceausescu režimas užtikrino, kad šio elitinio tankų dalinio įgulos būtų išskirtinai ištikimos „partijai ir vyriausybei“.
Per 1989 m. gruodžio revoliuciją Ceausescu režimas Rumunijos kariuomenei iš pradžių nurodė vykdyti „antiteroristinės operacijos“ užduotis, ypač sunaikinti „teroristų tankus“, užgrobtus sukilėlių, tariamai planavusių atakuoti karinius taikinius. Savo ruožtu Ceausescu režimo priešininkai tikėjosi, kad SSRS būtinai atsiųs karius ginti savo sąjungininko, todėl buvo tikri, kad jų teritorijoje jau yra rusų tankai ir į juos reikia šaudyti.
Taigi galiausiai sukilėlių T-55 įgula be jokios abejonės pradėjo šaudyti į Rumunijos „elitinį“ T-72A, nes supainiojo šį tanką su „rusišku“. Sukilėliai iššovė penkis 100 mm sviedinius. Buvo pažeista T-72A antena ir išorinis kuro bakas, buvo įlenkta kairioji galinės šarvo plokštės dalis, du šūviai pataikė į variklio skyrių.
Atsakomųjų šūvių iš T-72A nebuvo. Kodėl taip atsitiko, iki šiol nežinoma – ar įgula negavo kovinių sviedinių, ar tiesiog nusprendė pasitraukti iš mūšio. O po penkių smūgių serijos nukentėjusio T-72A ekipažas išgyveno ir paliko mašiną. Po kurio laiko šis T-72 buvo suremontuotas ir grąžintas į eksploataciją.
Kita vertus, Ukrainos gynybos pajėgos turi ir T-55, tiksliau iš Slovėnijos gautus modernizuotus M-55S. O tai, kad mašinos modernizuojamos, yra be galo svarbu, nes šiame tanke 100 mm pabūklas buvo pakeistas 105 mm L7, kuris buvo sujungtas su skaitmenine ugnies valdymo sistema. Ir atkreipkite dėmesį, kad 105 mm subkalibro šarvus praduriantis sviedinys prasiskverbia iki 450–500 mm vienalyčių šarvų (geriausioje šiuolaikinėje amunicijoje rodikliai yra didesni nei 550 mm).
Todėl nereikėtų atmesti M-55S susidūrimo su priešo T-72 ar kitais Rusijos kariuomenės tankais galimybės.
