Praėjusią savaitę „The New York Times“ ir „Bellingcat“ tyrimų dėka paaiškėjo Thug Shaker Central istorija.

Tyrėjai kruopščiai apibūdino įslaptintų dokumentų platinimo kelią ir rado serverį bei nustatė, kad jį sukūrė Teixeira.

Tačiau tuo metu JAV Federalinis tyrimų biuras jau žinojo apie Teixeirą ir ruošėsi jį sulaikyti.

Teixeira internete paliko pakankamai informacijos apie save – pavyzdžiui, registruodamasis „Discord“, jis nurodė tikrąjį vardą ir namų adresą.

Ir kaip sakė NYT žurnalistai, ketvirtadienį, balandžio 13 d., specialieji FTB agentai sulaikė Teixeirą jo namuose.

Jau kitą dieną karys stojo prieš teismą Bostone, kur buvo apkaltintas neteisėtu informacijos apie krašto apsaugą ir įslaptintos informacijos gavimu ir perdavimu.

Dėl šių dviejų kaltinimų Teixeirai gresia iki 15 metų kalėjimo.

Prieigos problemos

„Pentagono nutekėjimai“ tapo rimčiausiu JAV slaptos informacijos nutekėjimu nuo tada, kai buvęs Nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas Edwardas Snowdenas prabilo apie JAV specialiųjų tarnybų masinio sekimo programą.

Kyla logiškas klausimas: kaip 21 metų kariškis galėjo ne tik susipažinti su dokumentais, pažymėtais „visiškai slapta“, bet ir parsinešti juos namo (!), nufotografuoti ir išsiųsti internetu?

Tiesą sakant, tai nėra taip jau reta.

„Kibernetinės sistemos tarnautojo“ pareigos, kurias ėjo Teixeira, nereikalauja aukšto lygio įgūdžių.

Pakanka turėti aukštąjį išsilavinimą ir išlaikyti išsamų patikrinimą, kuris apima artimiausios aplinkos analizę.

Be to, oficialios Pentagono statistikos duomenimis, maždaug pusė šiuo metu tarnaujančių kariškių yra jaunesni nei 25 metų amžiaus.

O po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Amerikos specialiosios tarnybos ir gynybos agentūros pradėjo aktyviau keistis informacija – būtent tinkamo bendravimo stoka, kaip nustatė tarnybinis tyrimas, neužkirto kelio tragedijai.

Juk net aukščiausi JAV pareigūnai, kaip jau žinome, ne visada tinkamai tvarko įslaptintą informaciją: vienas laikė ją savo gyvenamojoje vietoje (Trumpo atvejis), kitas pamiršo dėžę garaže (Bideno atvejis).

Nors dar nenustatyta, kaip tiksliai Teixeira gavo prieigą prie dokumentų, kuriuose yra Pentagono žvalgybos informacijos apie Rusiją, Ukrainą ir artimas JAV sąjungininkes, ekspertai mano, kad jis turėjo prieigą prie JWICS (Joint Worldwide Intelligence Communications System) sistemos – tarptautinio žvalgybos „interneto“.

JWICS iš tikrųjų yra tinklas, kuriame įvairios Amerikos žvalgybos tarnybos keičiasi ir sistemina gaunamus duomenis. Teoriškai sistema turėtų būti kuo uždaresnė, tačiau praktiškai Teixeiros atvejis nėra pirmas kartas, kai vykdoma neteisėta prieiga prie jos (tikriausiai).

Dar 2010 metais buvęs JAV žvalgybos pareigūnas Chelsea Manning turėjo prieigą prie įslaptintų JWICS dokumentų, kuriuos vėliau perdavė „WikiLeaks“.

Štai kodėl JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsakė skubiai peržiūrėti prieigos prie įslaptintų duomenų suteikimo tvarką.

Saugumo ir žvalgybos ekspertai dažniausiai sutinka, kad didžiulis įslaptintos Pentagono informacijos nutekėjimas turėtų būti pavojaus signalas Amerikos žvalgybos bendruomenei.

Juk gali būti, kad ne tik Teixeira galėjo nutekinti dokumentus.

Ir kol Jackas Teixeira laukia teismo savo byloje, pasirodė pirmieji ženklai, kad jis nėra vienintelė potenciali „Pentagono nutekėjimų“ figūra.

Pirmadienį (balandžio 17 d.) „The Wall Street Journal“ paskelbė tyrimą dėl Sarah Beals, buvusios JAV karinio jūrų laivyno SEAL narės, sukūrusios „Donbass Devushka“ – „Telegram“ kanalą anglų kalba su prorusiška propaganda anglų kalba.

Būtent šis kanalas, kaip manoma, pirmasis „Telegram“ paskleidė slaptus Pentagono dokumentus.

Nors pati Beals pokalbyje su žurnalistais neigia prisidėjusi prie informacijos nutekinimo, kyla klausimas: kiek tokių „rusų agentų“ dar gali kompromituoti Amerikos žvalgybą?

Ir tikimės, kad atsakymas į šį klausimą bus rastas kuo greičiau.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Evropeiska Pravda

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()