Komentare yra apibendrinami Europos gynybos fondo (toliau – EGF) 2022 m. kvietimų rezultatai ir yra išskiriamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalyvių įsitraukimas į kvietimus laimėjusius projektus, bei šie rezultatai lyginami su 2021 m. EGF kvietimų rezultatais.

Praeitą mėnesį buvo paskelbti EGF 2022 m. kvietimo rezultatai. Bendrai iš 134 gautų pasiūlymų buvo atrinktas 41 finansuotinas projektas, kuriems bus skirta 834 mln. eurų suma. Džiugu, kad iš Europos komisijos atrinktų projektų net 11-oje figūruoja Lietuvos verslo ir mokslo subjektai.

Lietuvos subjektų dalyvavimas

Vienuolikoje laimėjusiųjų projektų figūruoja Lietuvos dalyviai, o bendrai Lietuvą reprezentuoja penki subjektai. Įgyvendinant Europos komisijos atrinktus 2022 m. projektus aktyviausia dalyvaus „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (toliau – BPTI) – su konsorciumo partneriais laimėjęs net penkis kvietimus. UAB „Elsis Pro“ ir UAB „NanoAvionics“ (šiuo metu UAB „Kongsberg NanoAvionics“) yra laimėję po du kvietimus. Tuo tarpu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras (toliau – FTMC) bei  Krašto apsaugos ministerija laimėjo po vieną kvietimą. Nei vienas iš projektų nebus koordinuojamas lietuvių.

BPTI kartu su partneriais dalyvaus penkiose projektuose šiose tematikose: karinių simuliatorių integravimas, radarų technologijos, sausumos pajėgų sistemų integralusis valdymas, kibernetinė gynyba ir elektroninė kova. Konsorciumai kuriuose dalyvauja BPTI yra dideli ir juos sudaro nuo devyniolikos iki trisdešimt dviejų užsienio partnerių. Bendros projektų vertės svyruoja nuo 14,9 iki 69,6 mln. eurų, o juos koordinuos didžiosios gynybos pramonės įmonės „Indra Sistemas“, „Kongsberg Defence & Aerospace“, „Thales“, „Leonardo“ ir „Rheinmetall“.

Pirmasis UAB „Elsis Pro“ projektas yra tęstinė iniciatyva kuria yra siekiama išvystyti ankstyvą perspėjimo sistemą išdėstytą kosmose leidžiančia aptikti paleistas raketas. Projekto bendra vertė yra 96,5 mln. eurų ir jame planuoja dalyvauti 38 dalyviai. Šį projektą koordinuos Vokietijos kampanija „OHB System“. Antrasis, 19 mln. eurų vertės projektas, kuriame „Elsis Pro“ dalyvaus kartu su 20 partnerių yra skirtas padidinti bendrosios Europos oro erdvės integralumą. Šis projektas bus koordinuojamas Prancūzijos kompanijos „Airbus Defence and Space“.

UAB „NanoAvionics“ kartu su partneriais laimėjo du kvietimus kosmoso srityje. Pirmajame, 19,2 mln. eurų projekte, kartu su 35 partneriais „NanoAvionics“ tirs Europos kosminę architektūrą. Tuo tarpu, antrajame, 41,8 mln. eurų vertės projekte, kartu su 34 partneriais vystys žvalgybinių palydovų spiečių. Minėtus projektus koordinuos Vokietijos tyrimų centras „DLR“ ir Prancūzijos kompanija „Airbus Defence and Space“.

FTMC kartu su 18-ka konsorciumo partnerių vystys adaptyvią maskuotės sistemą skirtą kariams ir transporto priemonėms. Bendra projekto, kuris bus koordinuojamas Portugalijos technologijų instituto „Citeve“, vertė yra 14,9 mln. eurų.

Tuo tarpu LR Krašto apsaugos ministerija kartu su daugeliu ES gynybos ministerijų ir gynybos pramonės asociacijų dalyvaus 1,5 mln. eurų vertės projekte kuriuo bus siekiama pagerinti koordinaciją tarp nacionalinių EGF atstovų, keistis gerąją praktika bei sukurti B2B sąveikos elementą. Šią iniciatyvą koordinuos Danijos gynybos ir saugumo pramonės asociacija. Šis projektas indikuoja, kad Europos komisija yra tiesiogiai suinteresuota EGF sėkme, bei aktyvesniu šalių narių dalyvavimu.

Kaip sekėsi latviams ir estams?

Šešios Latvijos kompanijos ir mokslo institucijos dalyvaus penkiuose 2022 m. kvietimo EGF projektuose, o Latvijos gynybos ministerija dalyvaus jau paminėtame 1,5 mln. eurų vertės projekte kuriuo bus siekiama pagerinti koordinaciją tarp nacionalinių EGF atstovų. Nei vienas iš projektų nebus koordinuojamas latviško mokslo ar verslo subjekto. Sekančios latviškos kompanijos „DATI Group“, „Exonicus“, „Latvijas Mobilais Telefons“ ir „Tilde“ dalyvaus projektuose pavieniui, o Latvijos ir Rygos Stradiņš universitetai bendrai dalyvaus ES karo medicinos atsakomųjų priemonių aljanse.  

Tuo tarpu, net keturiolika Estijos subjektų yra minimi 16-oje atrinktų projektų. Pažymėtina, kad Estijos kompanija „Baltic Workboats“ koordinuos 95 mln. eurų vertės projektą skirtą vystyti vidutinio dydžio pusiau autonominį laivą. Minėtame projekte dalyvaus 23 kompanijos ir tyrimo centrai iš dešimties valstybių. Vertinant pavienių kompanijų įsitraukimą į projektus pastebima, kad „Cafa Tech“ ir „Marduk Technologies“ yra minimi keturiose projektuose, „Milrem“ – trijose, o „Falconers“, „Cybernetica“ ir „CR14“ – dviejose. Visos likusios aštuonios kompanijos ir tyrimo institucijos yra įsitraukusios tik į pavienius projektus. Pastebima, kad septyniuose projektuose dalyvauja dvi ir daugiau Estijos kilmės kompanijų, kas indikuoja apie siekį prisitraukti patikimas nacionalines kompanijas į vykdomus projektus.

2022 m. EGF kvietimo rezultatų palyginimas su 2021 m.

Vertinant 2022 m. EGF kvietimo rezultatus su 2021 m. galime konstatuoti, kad dalyvių susidomėjimas buvo mažesnis 2022 m. (134 vs 142), kaip ir paskelbtų (33 vs 37) bei finansuotų projektų skaičius (41 vs 61) bei jiems įgyvendinti skirta pinigų suma (834 mln. vs 1,2 mlrd. eurų).

Vertinant atskirų valstybių įsitraukimą, Lietuvos subjektų dalyvavimas 2022 m. kvietimus laimėjusiuose projektuose yra intensyvesnis tik vienu dydžiu, lyginant su 2021 m. Džiugu, kad atsirado naujų dalyvių – laimėtojų iš Lietuvos tai UAB „Elsis Pro“ ir UAB „NanoAvionics“, be BPTI ir FTMC kurie sėkmingai sudalyvavo ir 2021 m. kvietimuose. Latvijos situacija 2022 m. kvietimuose išlieka labai panaši lyginant su 2021 m. ir padidėjimas fiksuojamas tik dviejų papildomų dalyvių kontekste. Estai 2022 m. kvietimuose pasirodė geriausiai iš Baltijos valstybių tiek dalyvių skaičiaus (8 vs 14) tiek laimėtų projektų (12 vs 16) atžvilgiu. Paminėtina, kad estiškos kompanijos tiek 2022 m. („Baltic Workboats“ – 95 mln. eurų vertės projektas) tiek 2021 m. („Cybernetica“ – 10,8  mln. eurų) kvietimuose koordinuoja po vieną projektą.

Kaip Lietuvai geriau išnaudoti EGF?

Lietuvos subjektų dalyvavimas EGF yra naudingas, ne tik dėl kompetencijų augimo, įsitraukimo į ateities gynybos technologijų tiekimo grandines, bet ir dėl finansavimo pritraukimo iš ES biudžeto. Tad turi būti siekiama maksimaliai sudominti Lietuvos subjektus aktyviai dalyvauti EGF kvietimuose.

Estijos atveju pastebima, kad nacionalinės kompanijos siekia įtraukti daugiau „savų“ kompanijų į konsorciumus. Taip pat akivaizdus Estijos pasiryžimas siekti laimėti EGF projektus kuriuos koordinuoja nacionaliniai dalyviai. Be abejo tai reikalauja didelio vyriausybinių institucijų įsitraukimo, tiek derinant EK programas tiek dirbant su kitų valstybių ministerijomis siekiant užsitikrinti palaikymą ir užsienio kompanijų įsitraukimą.

Tampa akivaizdu, kad kai kurie EGF kvietimus laimėję projektai yra tęstiniai, tad turi būti siekiama, kad kompetentingi nacionaliniai dalyviai keik įmanoma plačiau ir kuo anksčiau sudalyvautų EGF kvietimų temose.

Reikia pasidžiaugti, kad liepos pradžioje Gynybos resursų agentūroje (toliau – GRA) Lietuvos gynybos pramonės įmonėms ir mokslo institucijoms buvo pristatytos EGF programos ir iniciatyvos. Šio renginio metu buvo pristatytos ir nacionalinės prioritetinės EGF temos: informacinis pranašumas, kibernetinė sauga, anti-droninės sistemos, netiesioginės ugnies paramos sistemų vystymas, apsauga nuo jūrinių minų, mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo skatinimas.

Manytina, kad nacionalinių temų išskyrimas iš jau Europos komisijos paskelbtų EGF temų yra žalingas, nes suvaržomos nacionalinių dalyvių galimybės veikti laisvoje ES tyrimų rinkoje, savarankiškai auginti kompetencijas ir dalyvauti atrankose su kitais konsorciumo dalyviais. Juk ES atsakingos institucijos derina su šalimis narėmis metines EGF kvietimų programas, tad yra laikas kuomet gali narės įtakoti kvietimų potemes. Be to EGF yra skirtas auginti bendras ES, o ne atskirų valstybių gynybos pramonės mokslinių tyrimų kompetencijas. Išanalizavus 2022 m. EGF kvietimų temas, GRA nustatytas nacionalines EGF temas, bei 2022 m. rezultatus akivaizdu, kad iš vienuolikos kvietimų kuriuose figūruoja lietuviški subjektai tik penki atitinka nacionalines prioritetines EGF temas. Tai parodo, kad toks prioritetizavimas neturi prasmės, o yra bereikalinga biurokratinė procedūra. Be abejo, nacionalinių EGF temų išskyrimas turėtų prasmę, jei būtų numatoma skirti papildomą ko-finansavimą iš nacionalinio biudžeto.

Atsižvelgiant į 2021 ir 2022 m. EGF kvietimų rezultatus bei į nacionalinių dalyvių įsitraukimą lyginant su kitomis ES valstybėmis akivaizdu, kad programa yra naudinga Lietuvai, tad turi būti siekiama EGF finansavimo didinimo iš ES biudžeto. Paminėtina, kad EGF numatyta suma 2021–2027 m. laikotarpiui buvo sumažinta dėl COVID net 5,1 mlrd. eurų, tad pirmasis žingsnis galėtų būti pradinio finansavimo lygio atstatymas šiai svarbiai programai.

Autorius Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Komentarai ()