„Lukašenka sužinojo Putino baimę. Bandys tuo pasinaudoti.“ ISW skelbia netikėtą žinią ()
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vis dar atsargiai žiūri į „Wagner“. Jis taip pat nėra tikras, kad jam pavyks suburti Rusijos elitą, nes Kremlius nesugebėjo greitai reaguoti į Prigožino maištą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karo studijų instituto (ISW) analitikai pabrėžė, kad vizito Sankt Peterburge metu, Putinas su neteisėtu Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka taip pat aptarė susirūpinimą dėl galimos vagneriečių grėsmės. Apie tai pranešė ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
ISW teigia, kad Lukašenkai nepavyko „nuraminti“ Putino dėl galimų „Wagner“ keliamų grėsmių. Be to, apsišaukėlis Baltarusijos prezidentu veikiausiai siekia panaudoti vagneriečius prieš Rusijos diktatorių, siekdamas tam tikrų nuolaidų.
Šaltiniai Rusijoje teigė, kad susitikimo metu Putinas išreiškė norą, kad Baltarusija dalyvautų kare prieš Ukrainą. Lukašenka nerimauja dėl ekonominės pagalbos iš Rusijos. Analitikai teigia, kad jis galbūt pasinaudojo Putino „Wagner“ baime, siekdamas išvengti raginimų kariauti prieš Ukrainą ir įgyvendinti savo norus.
Tuo pat metu Rusijos vadovybė po Prigožino maišto stengiasi sustiprinti saugumo priemones. Neseniai Valstybės Dūma priėmė Ginklų reguliavimo įstatymo pataisas. Tai leidžia Kremliui laikinai kurti savo privačias karines įmones. Putinas gali jas panaudoti savo tikslams, o paskui panaikinti. Įdomu tai, kad pagal naujus teisės aktus tokios įmonės turi perduoti visus ginklus Rusijos gynybos ministerijai.
Be to, kurdamas privačias karines kompanijas, kaip „Wagner“, Putinas baiminasi, kad jos nesiims maištų. Todėl ateityje visos privačios karinės įmonės turės ribotus pajėgumus. Negana to, Rusijos diktatorius siekia kontroliuoti Rusijos spec. tarnybas, tarp jų FSB.
Kremlius nesugebėjo operatyviai reaguoti į Prigožino maištą. Nors slaptosios tarnybos informavo Rusijos diktatorių apie tikėtiną grėsmę likus 2–3 dienoms iki mašto, jis vis tiek nedavė įsakymų birželio 24-ąją, kai prasidėjo Prigožino žygis į Maskvą.
Analitikai padarė išvadą, kad Putino ir Kremliaus atsako stoka rodo, kad Rusijos saugumo aparatas greičiausiai nebuvo pasiruošęs tiesioginiam iššūkiui Rusijos karinei vadovybei ir greičiausiai neturėjo galimybių greitai nutraukti maištą.
