„Teritorija bus apribota Sankt Peterburgu, Maskva ir Nižnij Novgorodu.“ Skelbiama sensacija, kas nutiks su Rusija (8)
Nemažai analitikų mano, kad Rusijos Federacijos žlugimas gali būti Vladimiro Putino katastrofiško karo Ukrainoje pasekmė. Tačiau jie pažymi, kad Rusijos Federacijos žlugimas nebus sklandus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nemažai Vakarų žiniasklaidos analitikų manė, kad Rusijos Federacija tikrai žlugs ir karas Ukrainoje bus lemiamas veiksnys. Tačiau jie yra linkę į tai, kad Rusijos Federacijos žlugimas, kai tai įvyks, nevyks sklandžiai ir susiskaldžiusi valstybė taps rimta grėsme kaimynams, rašo „The Hill“.
Januszas Bugaiskis iš Jamestown fondo pažymi, kad tapusi „antrarūše valstybe“, kuriai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos ir iš jos atimta išteklių bazė Sibire, „Rusija turės labai ribotas galimybes pulti savo kaimynes“. Jo nuomone, NATO rytinis frontas taps saugesnis; tuo tarpu Ukraina, Sakartvelas ir Moldova susigrąžins savo okupuotas teritorijas ir kreipsis dėl integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, nesibaimindamos Rusijos reakcijos. Vidurinės Azijos šalys taip pat jausis laisviau.
Bugaiskio teigimu, Rusijai ilgainiui liks teritorija, apribota Sankt Peterburgu, Maskva ir Nižnij Novgorodu. Ji nustos būti svarbiu geopolitiniu žaidėju ir dėl to grėsme bet kuriai savo kaimynei, ypač jei pastaroji susijungs su Vakarais.
Ir net jei likusi Rusija pasiliks visus savo branduolinius ginklus, ji negalės jų panaudoti, išskyrus labai mažai tikėtiną kaimyninių šalių koordinuotos atakos atvejį.
„Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas laikosi tamsesnio požiūrio. Jo nuomone, „suskaldžiusi, demoralizuota Rusija taps velnio žaidimų aikštele“.
„Vidinė suirutė Rusijoje yra rimta dilema Putinui, bet labai pavojinga ir Vakarams“, – pažymi Ignatiusas.
Tatjana Stanova iš Carnegie fondo užima vidurinę poziciją. Jos nuomone, Kremlius tuo pat metu kovos su gilėjančia Putino vadovavimo krize, didėjančiu politinės atskaitomybės trūkumu, vis neefektyvesniu vyriausybės atsaku į naujus iššūkius, didėjančiu elito susiskaidymu ir visuomenės nepasitenkinimu.
Kita vertus, nors pasauliui teks susidurti su pavojingesne ir nenuspėjama Rusija, tikėtina, kad tai gali lemti pragmatiškesnį požiūrį į karą prieš Ukrainą.
Analitikai sako, kad Putinas yra įstrigęs ir gali būti linkęs imtis beviltiškų priemonių. Buvęs Rusijos prezidentas ir ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kaip rodo jo įkyrūs pranešimai, gali būti beprotiškas – ir ne vienas savo beprotybėje. Rusijos elitas yra susiskaldęs, jiems trūksta savo šalies ateities vizijos; niekas nežino, ką daryti su katastrofišku karu su Ukraina.
Kaip sako Stanova: „Šie įvykiai Rusiją paverčia daug mažiau darniu dariniu, turtingu vidinių ginčų ir konfliktų, labiau kintančiu ir mažiau nuspėjamu“.
Tačiau kodėl Rusijos Federacijos vidinė netvarka ir nenuspėjamumas yra Vakarų – ar, tuo atveju, Ukrainos ar bet kurios kitos Rusijos kaimynės – problema?
Rusijoje jau 30 metų tvyro neramumai. Tiesa, Boriso Jelcino metai 1990-aisiais buvo ypač sunkūs, tačiau Putinui nepavyko sukurti darnios visuomenės ir veikiančios ekonomikos. Represuota visuomenė gali būti lankstesnė, bet nėra darni ir stabili.
Kalbėdami apie Putiną, analitikai visada atkreipdavo dėmesį į jo sugebėjimą pranokti ir nustebinti Vakarus. Ir neaišku, ar šis nenuspėjamumas padidės, jei Rusija subyrės.
Arba atvirkščiai – kad, kaip prognozuoja Ignatiusas ir Stanova, Rusija taps represiškesnė namuose, kad Putinas taps beviltiškesnis, kad karas liks pelke Rusijai ir išsivadavimo kova Ukrainai, Putino valdžia ir režimas nuslys į užmarštį.
Rusijos Federacijos ir Vakarų kaimynai jau tris dešimtmečius gyvena greta itin nestabilios ir nenuspėjamos Rusijos. Kad ir kokios būtų tokios padėties priežastys, tikimybė, kad Rusija staiga atsikratys nestabilumo ir nenuspėjamumo bei sustabdys slydimą dezintegracijos link, yra praktiškai lygi nuliui. Kaip pripažįsta Bugaiskis, Ignatiusas ir Stanova, nestabilumas ir nenuspėjamumas yra Rusijos vidaus reikalų produktas. Taigi ji ir toliau eis savo keliu, nepaisant to, ką darys Vakarai ar Ukraina.
Viskas, ką gali padaryti Vakarai, Ukraina ir kitos Rusijos kaimynės, tai laimėti karą ir atsiriboti nuo Rusijos savivalės.
