Pirmojo smūgio į tiltą metu SBU vadovas Vasylis Maliukas sakė, kad bendras sprogmenų svoris TNT ekvivalentu buvo 21 tona arba 42 rusiškų aerobalistinių raketų „Kinžal“.

Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas pirmą kartą atskleidė pirmosios Krymo tilto atakos operacijos, kuri buvo atlikta praėjusį rudenį, detales. Interviu „Novoe Vremya“ jis papasakojo, kaip jo skyriaus darbuotojams pavyko užmaskuoti sprogmenis, kuriuos sunkvežimis atgabeno į detonacijos vietą.

Pasak Maliuko, saugumo pajėgos suvyniojo sprogmenis į plastikinę plėvelę. Tokios plėvelės ritiniai, kaip oficialiai teigiama, buvo gabenami ant tilto sprogusio sunkvežimio.

„Ritinukai“ užėmė visą konteinerį – bendras jų svoris TNT ekvivalentu atitiko 21 tona arba 42 rusiškos hipergarsinės raketos „Kinžal“, – sakė Maliukas.

Prieš tai sprogmenis planuota pristatyti įvairiais būdais – svarstytas prekinių vagonų variantas, tačiau rusai uždraudė geležinkeliu gabenti visas prekes, išskyrus karines. Todėl Ukrainos saugumiečiai apsisprendė pasitelkti sunkvežimį, prikraut` naftos statinių, kuriose būtų paslėpti sprogmenys. Tačiau tuo pat metu kilo abejonių dėl tokios schemos efektyvumo, nes versija su statinėmis negarantavo tinkamo slaptumo.

Tada buvo pasirinkti plėvelės rulonai – toks krovinys atrodytų visiškai civilinis ir nekeltų įtarimų, sakė Maliukas. Be to, SBU apskaičiavo plėvelės storį taip, kad paslėptų sprogmenų pripildytus konteinerius nuo muitinės skaitytuvų.

More details in reference to the Crimea bridge bombing operation from October 8, 2022, emerged.

General Vasily Malyuk, Head of the Ukrainian SBU, released those pictures. It shows Hexogen (RDX) wrapped in plastics and loaded on pallets in order not to draw suspicion when being… pic.twitter.com/bc1RDXtH7Q

— (((Tendar))) (@Tendar) August 19, 2023

Krovinio perkėlimas iš Ukrainos į paskirties vietą buvo labai sunkus, pripažino Maliukas. Jis buvo pristatytas tik SBU lėšomis, nedalyvaujant Vakarų partneriams, kurie akcentavo aukštą specialiosios operacijos lygį, o detalės iki šiol neatskleidžiamos.

Maliukas paaiškino, kad postuose prie Krymo tilto yra specialios elektrininio karo sistemos, kurių užduotis yra „numušti“ nustatytų sprogstamųjų įtaisų GPS koordinates. Tačiau komanda sukūrė techniškai sudėtingą sistemą, kurios dėka sprogmenys ankstų 2022 metų spalio 8 dienos rytą vis tiek detonavo reikiamoje vietoje.

„Perėjome septynis pragaro ratus, praradome tiek daug žmonių! Rusai sučiupo 22 žmones. Visi jie kaltinami bendrininkavimu teroro akte. Nors iš tikrųjų darė savo įprastą darbą“, – sakė Maliukas.

SBU vadovas taip pat pažymėjo, kad pirmasis smūgis labai supykdė Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, po kurio sprogimo aplinkybėms tirti buvo sudaryta speciali komisija, kurioje dalyvavo Nepaprastųjų situacijų ministerijos, KAM atstovai. Transportas, FSB, Vidaus reikalų ministerija ir Rusijos gvardija. Tačiau pakartotinis smūgis į Krymo tiltą, kuris yra teisėtas karinis Ukrainos taikinys, Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms padarė slogų įspūdį, nes propaganda ne kartą tvirtino, kad tiltas yra nepažeidžiamas.

Antrasis sprogimas

Po pirmosiso operacijos SBU darbuotojai pradėjo rengti naują operaciją, kuriai vadovavo pareigūnas šaukiniu Hunter. Būtent jis pasiūlė variantą su jūriniais dronais, po kurių Ukrainos specialiosios tarnybos sukūrė jūrinį droną kamikadzę, pripildytą sprogmenų.

Šis prietaisas buvo pagamintas iš specialios medžiagos, kuri nematoma Rusijos radarams. Be to, buvo numatyti trys valdymo būdai ir prireikus savilikvidacija.

Iš pradžių dronai buvo išbandyti su Juodosios jūros laivyno laivais. Tada dronai buvo šiek tiek modernizuoti, padidinant sprogmenų kiekį iki 850 kg ir sumontutoa nauja valdymo sistema. Liepos viduryje dronai buvo pasirengę atlikti paskirtą užduotį.

„Dvi naktis nemiegojome – tiesiogine prasme kiekvieną minutę stebėjome dronus. Kai įvyko sprogimas, rėkėme labai garsiai, nes viduje buvo didžiulė įtampa“, – prisimena SBU komandos narys  šaukiniu Malyš.

Buvęs SBU vadovas Valerijus Kondratiukas, komentuodamas SBU darbą, pažymėjo, kad operacijos buvo vykdomos taip, kad būtų padaryta maksimali žala Kremliui, tačiau būtų palaikomi geri santykiai su Vakarų partneriais.

„Labai subtilus darbas specialiosioms tarnyboms būti efektyvioms ir sėkmingai vykdyti operacijas, balansuoti tarp užsieniečių baimių dėl branduolinio karo. Šioje formulėje yra įtemptas darbas ir titaniškas ukrainiečių pasiaukojimas“, – pabrėžė Kondratiukas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (3)