„G7 kai ką pažadėjo...“ Generolas skelbia paslaptį, kaip Ukraina prarado Krymą ()
Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybos departamento vadovas Valerijus Kondratiukas atskleidė 2014 m. situacijos detales ir tai, kaip vyko pusiasalio užgrobimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2014 m. Ukraina teoriškai galėjo ginti Krymą, tačiau jai būtų tekę nesilaikyti Didžiojo septyneto (G7) šalių rekomendacijų, kurios pažadėjo padėti grąžinti pusiasalį diplomatinėmis priemonėmis.
Tai interviu Natalijai Mosejčiuk pareiškė generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas.
„Teoriškai buvo įmanoma apginti Krymą. Tačiau būtų reikėję nesilaikyti mūsų partnerių rekomendacijų. Taip pat reikia suprasti, kad du ankstesni gynybos ministrai buvo su Rusijos pasais. Kuo tuo metu buvo galima remtis kariuomenėje, kokiais daliniais, kokiais vadais, kai viskas buvo valoma? Tiesą sakant, neturėjome pakankamai laiko su tuo susidoroti. Ir vėlgi, tie nuolatiniai įspėjimai iš Vakarų, manau, suvaidino savo vaidmenį“, - sakė jis.
V. Kondratiukas, kuris 2010 m., Viktoro Janukovyčiaus laikais, buvo atleistas iš Ukrainos žvalgybos tarnybos, o 2014 m. grįžo į Kontržvalgybos departamento vadovo postą, prisiminė, kad tuo metu Oleksandro Jakymenkos (Ukrainos saugumo tarnybos vadovo iki 2014 m. vasario mėn.) įsakymu buvo išvalyta visa kontržvalgybos bazė. Ir būtent tuo metu prasidėjo įvykiai Kryme - nežinomi asmenys užėmė Krymo parlamentą Simferopolyje. Buvo žinoma tik tiek, kad šie žmonės save vadino „Krymo savigyna“.
Pasak Kondratiuko, kontržvalgybai pavyko „įsilaužti“ į parlamento vidaus stebėjimo kameras, kurių dėka jie sužinojo, kad ten buvo kažkur iki 100 žmonių, ginkluotų ne tik automatais, bet ir kulkosvaidžiais, o tai bylojo apie karinio dalinio požymius. Išanalizavus šių vadinamųjų „Krymo gynėjų“ telefonų duomenis nustatyta, kad dar prieš savaitę jie visi buvo Sevastopolio mieste, Rusijos jūrų pėstininkų dislokacijos vietoje.
„Ir nors jie buvo apsirengę civiliniais drabužiais, mes pranešėme valstybės vadovybei, kad tai yra persirengę rusai ir kad tai yra karinis dalinys, o ne „savigyna“, - sakė Kondratiukas.
Pasak jo, šturmo klausimas buvo atmestas, nes visuomenėje vyravo „Berkut“ sindromas - Prieš tai „Berkut“ specialiam policijos daliniui buvo duota komanda pulti Maidaną, o parlamente buvo žmonių, kurie save vadino civiliais. Tada jie nusprendė neleisti parlamente balsuoti dėl referendumo, kad nebūtų kvorumo.
„Saugumo tarnyba ėmėsi priemonių prieš Krymo parlamento narius, kurie kitą dieną neatvyko balsuoti. Tačiau tai nieko nepakeitė. Jų buvo mažiau, bet parašė, kad visi buvo vietoje ir jų parašai buvo padėti, ir sprendimas surengti referendumą buvo priimtas. Ir tada tai tapo kariniu klausimu - „žalieji žmogeliukai“, Čongaro perėmimas, lėktuvai pradėjo leistis.... ir tada atsirado galimybė ginti Krymą tik karinėmis priemonėmis. Bet kad tai galėtume padarytume, turėjome apeiti mūsų partnerių rekomendacijas“, - sakė jis.
Pasak Kondratiuko, pagrindinių G7 šalių ambasadoriai pas saugumo tarnybos vadovą atvykdavo kas tris valandas.
„Ir jie ėjo pas visus nacionalinio saugumo tarybos narius. Ir įtikinėjo, kad: jūs turite suvokti pasekmes. Jei panaudosite jėgą, susidarys tokia situacija, kokia buvo Gruzijoje; Janukovyčių Rusija vis dar laiko teisėtu prezidentu, nors jūs jį pašalinote, Kremlius pasinaudos tuo, kad pas jus, regis, vyksta pilietinis karas valstybės viduje, ir artimiausiu metu atveš Janukovyčių pas jus ant tankų ir pasodins jį į Kijevą. Jūs negalite padaryti šios klaidos, šiandien turite įvertinti visas rizikas. Kalbant apie Krymą - mes jį grąžinsime diplomatiniu būdu - bus sankcijos, ilgalaikės tarptautinės sankcijos, t. y. grąžinsime ne kariniu būdu“, - sakė Kondratiukas.
