„Hamas“ kovotojų invazija į Izraelį turės didelių pasekmių visame pasaulyje. Pagrindinis klausimas – ar karo veiksmai tęsis tik Gazos Ruože ir apsiribos Izraelio dalyvavimu, ar į mūšį stos kitos šalys ir jų įgaliotiniai.

Jei „Hezbollah“ nuspręs pulti Izraelį iš šiaurės, o palestiniečiai Vakarų Krante taip pat imsis smurto, tai gali pabloginti padėtį. Jei Izraelis nuspręs smogti Iranui arba Teheranas nuspręs tiesiogiai kištis į konfliktą, pasekmės bus katastrofiškos visam regionui.

Turbūt labiausiai stebina „Hamas“ atakos sudėtingumas. Retai istorijoje teroristinė organizacija sugebėjo vykdyti kovines operacijas iš oro, jūros ir sausumos. „Al Qaeda“ ir „tamilų tigrai“ Šri Lankoje turėjo panašius pajėgumus, tačiau net ir jie nesugebėjo vienu metu įvykdyti koordinuotos atakos, naudodami visų trijų tipų ginklus. „Hamas“, veikiantis kartu su Palestinos „Islamo džihadu“ ir, kaip rašo „Wall Street Journal“, remiamas Irano, finansuojančio abi grupuotes, išgarsėjo.

Pateikiame Bruce'o Hoffmano ir Jacobo Weiro straipsnį apie tai, kaip karas Izraelyje pakeis Artimųjų Rytų kraštovaizdį.

Jei „Hezbollah“ nuspręs pulti Izraelį iš šiaurės, kaip tai padarė 2006 m., kai Izraelis ir „Hamas“ kovojo dėl Gazos, o palestiniečiai Izraelio okupuotame Vakarų Krante taip pat griebtųsi smurto, tai gali rimtai komplikuoti ir taip sunkią ir rimtą situaciją.

Jei Izraelis nuspręs smogti Iranui arba Teheranas nuspręs tiesiogiai kištis į konfliktą, pasekmės bus katastrofiškos visam regionui. Atsižvelgiant į tai, kad teroristinės grupuotės net Afganistane pareiškė remiančios „Hamas“, negalima atmesti įvairių užsienio kovotojų dalyvavimo.

„Hamas“ ir „Islamo džihadas“ sėkmingai pasirinko momentą. Jau keletą mėnesių Izraelis buvo įtrauktas į politines kovas. Ši vidinė trintis pamažu stiprėjo: didėjo poliarizacija, buvo siūlomos itin prieštaringos teismų reformos, tęsėsi politiniai debatai, masiniai protestai, rezervistai boikotavo tarnybą. Tuo pačiu metu Izraelio vyriausybė vis dar siekė normalizuoti santykius su daugeliu arabų ir musulmonų pasaulio šalių ir pasiekė tam tikrų sėkmių.

Teroristai visada tyrinėja savo priešus ir ieško galimybių smogti tik tada, kai jų priešininkai yra išsiblaškę ar užsiėmę kitais dalykais. Taigi, situacija Izraelyje tapo tobula dirva „Hamas“, turint omeny suirusią dabartinės vyriausybės koaliciją, jos nepopuliarumą tarp daugelio izraeliečių, ieškinius prieš ministrą pirmininką ir neseniai įvykusius susirėmimus ant Šventyklos kalno, kuris yra šventas ir musulmonams, ir žydams.

Spalio 7 d. įvykę staigūs teroro išpuoliai prieš Izraelį yra neturintys precedento. Ir šis karas, kuris neabejotinai paaštrės, turės toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių, taps nacionalinio, regioninio ir tarptautinio saugumo posūkiu, lygiaverčiu 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių lygiui.

Daug kas priklausys nuo tolimesnių Izraelio veiksmų, galimi patys įvairiausi variantai – nuo ​​sausumos invazijos į Gazos Ruožą iki galbūt ambicingesnio ir reikšmingesnio smūgio tiesiai prieš Iraną. Bet kuriuo atveju artimiausioje ateityje Viduriniai Rytai pasikeis.

Barbariška ataka prieš civilius Izraelio gyventojus ir stulbinanti žvalgybos nesėkmė

Izraelio žvalgybai – vienai pažangiausių pasaulyje – nesugebėjus aptikti atakos pasiruošimo, kuri turėjo būti planuojama kelis mėnesius, bus atlikti nepriklausomi tyrimai, sisteminės reformos ir pažvelgtas naujas žvilgsnis į šalies saugumą ir gynybą.

Sunku nevesti paralelės su kita grandiozine žvalgybos nesėkme Izraelio istorijoje – 1973 m. Jom Kipuro karu. Ir tai, kad šie teroristiniai išpuoliai įvyko beveik po 50 metų, šį palyginimą daro dar įtikinamesnį.

Mažiausiai 1300 žmonių žuvo, 2 000 buvo sužeista, o dar šimtai dingę ir, kaip manoma, yra nelaisvėje Gazos Ruože.

Kalbant apie gyventojų skaičių, šis konfliktas yra daug destruktyvesnis nei rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai JAV. Kaip ir 2001 m., kai daugelis amerikiečių pažinojo ką nors, kas žuvo Pasaulio prekybos centre, Pentagone arba skrydyje 93, izraeliečiai apraudos artimųjų, draugų ir kaimynų netektį.

Vos per pirmą dieną tai prilygsta 20 000 amerikiečių mirčių rugsėjo 11 d. Net ir tamsiausiomis Jom Kipuro karo dienomis Egipto ir Sirijos kariuomenės negalėjo prasibrauti per gynybos žiedą aplink šalį. Tada civiliai nebuvo užpulti savo namuose, žudomi, seksualiai prievartaujami ar pagrobiami.

Pastarieji įvykiai visam laikui pakeis Izraelio požiūrį į savo gyventojų saugumą. Izraelio kovos su terorizmu strategija, kuri kažkada atrodė praktiška ir veiksminga, dabar atrodo nepriimtinai trumparegiška ir neadekvati, todėl ją neabejotinai pakeis daug griežtesnis režimas.

Šią situaciją buvo galima numatyti pagal „Hamas“ doktriną, priimtą prieš 35 metus. Hitlerio genocidiniai ketinimai žydų atžvilgiu, išdėstyti jo 1923 m. knygoje „Mein Kampf“ (Mano kova), buvo ignoruojami arba atmesti kaip nesąmonė.

Tas pats nutiko ir su identiškais „Hamas“ ketinimais: „Izraelis egzistuos tol, kol islamas jo nesunaikins, lygiai taip pat, kaip sunaikino kitus prieš jį“.

Be to, 7 straipsnis aiškiai sako: „Teismo diena ateis tik tada, kai musulmonai kovos su žydais (žudys žydus), kai žydas pasislėps už akmenų ir medžių. Akmenys ir medžiai sakys: „O musulmonai, už manęs yra žydas, ateik ir nužudyk jį.“

O 13 straipsnis visiškai atmeta derybas ar taikų žydų ir palestiniečių teritorinių pretenzijų sprendimą: „Palestiniečių klausimas negali būti išspręstas kitaip, kaip džihadu. Iniciatyvos, pasiūlymai ir tarptautinės konferencijos yra laiko ir pastangų švaistymas“.

Šie žodžiai nėra istorinis kuriozas. Kiekvienas „karinis“ „Hamas“ komunikatas nuo atakų pradžios baigiasi žodžiais: „Tai pergalės arba kankinystės džihadas“.

Daugelis komentatorių šį išpuolį teisingai pavadino terorizmu. O JAV Valstybės departamentas, dar mažiausiai pusšimtis šalių ir dvi tarptautinės organizacijos „Hamas“ jau seniai priskyrė teroristinėms organizacijoms. Tačiau pranešimai apie civilių egzekucijas, seksualinius nusikaltimus, paauglių, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų grobimą net ir ši menkinanti etiketė tampa netinkama. Kai su civiliais elgiamasi panašiai, turi būti vartojamos aiškesnės formuluotės. Pogromai, etninis valymas, karo nusikaltimai ir galbūt net nusikaltimai žmoniškumui galėtų būti tikslesni apibrėžimai – ypač turint galvoje, kad spalio 7-oji greičiausiai buvo pati mirtingiausia diena žydams nuo Holokausto.

Karas Artimuosiuose Rytuose?

„Hamas“ teroro išpuoliai turėtų būti ryškus priminimas apie unikalų terorizmo gebėjimą nustatyti geopolitinę darbotvarkę ir visiškai pakeisti status quo. Teroristinių išpuolių momento pasirinkimas greičiausiai buvo reakcija į diplomatinių santykių tarp Izraelio ir daugelio musulmoniškų Persijos įlankos bei Šiaurės Afrikos šalių normalizavimo procesą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()