Apie tai jau kalbama. Kokiu formatu įvyktų Putino ir Zelenskio derybos ()
Kalbama, kokio formato gali būti galimos V. Zelenskio ir V. Putino derybos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visi karai anksčiau ar vėliau baigiasi prie derybų stalo, tačiau Ukrainos karinė ir politinė vadovybė ne kartą yra sakiusi, kad tai neįmanoma, kol Rusijoje valdžioje yra Vladimiras Putinas. Tačiau užsienio spaudoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie nedrąsų taikos procesą.
Politologas Andrijus Vigirinskis „24 kanalui“ sakė, kad žiniasklaidoje gali pasirodyti įvairių pranešimų, tačiau ukrainiečiai turi skaitytis tik su pareigūnų pozicija. Todėl turėtų būti žinoma, kad Ukraina neigia bet kokias derybas su šalimi agresore.
Derybų situaciją lemia įvairūs veiksniai, dėl kurių Ukrainos pozicija gali keistis. Taip pat nereikėtų pamiršti Rusijos ir Ukrainos atstovų derybų dėl grūdų susitarimo ar Ukrainos ombudsmenų, ar žvalgų bendravimo dėl apsikeitimo kaliniais fakto.
„Gali būti ne tik prezidentų lygmens derybų formatas. Derybos įmanomos, bet tai tikrai nebus šalių vadovų derybos, nes abi pusės laikosi atmetimo pozicijos“, sakė politologas.
Vladimiras Putinas savo nenorą derėtis motyvuoja tuo, kad Kyjivą neva kontroliuoja Vakarai. Todėl jis pasirengęs derėtis su kitomis šalimis, kurios neva lemia Ukrainos politiką.
Savo ruožtu Ukrainos valstybė dar 2022 m. priėmė dokumentą, kuriame pažymima, kad derybos su V. Putinu yra neįmanomos. Vadinasi, nė viena šalis nerodo noro derėtis tokiu formatu, kiek tai susiję su lyderiais, tačiau nereikėtų pamiršti, kad yra vyriausybės, parlamento atstovai, įvairūs derybininkai, todėl tam tikras bendravimas gali būti leidžiamas.
Ukrainos prezidentas aiškiai pareiškė, kad su Putinu nesikalbės, tačiau oficiali pozicija gali pasikeisti, taip pat ir dėl Ukrainos partnerių įtakos.
„Putino ir Zelenskio prie derybų stalo nepamatysime – tai akivaizdu. Tačiau jie kalba apie šiandieną. Tai atitinka dabartines šalių pozicijas. Esant kitoms sąlygoms, kitokiai situacijai fronte, paramos lygiui – nėra taip, kad pozicija liks nepakitusi“, - pažymėjo Andrijus Vigirinskis.
Šiandien Ukraina patiria informacinį spaudimą iš tarptautinės spaudos, kurio anksčiau neturėjo. Panaši situacija yra ir ginkluotės tiekimo bei finansavimo klausimu, nes finansavimo dydis dar nenustatytas ir greičiausiai bus mažesnis nei šiais metais.
Valerijaus Zalužno, kuris sąlygiškai pavartojo terminą „aklavietė“, atviravimai labai sukrėtė dalį Ukrainos visuomenės. Politologo nuomone, būtent „aklavietė“ gali virsti pesimistiniu variantu Ukrainai, kai sumažės ginklų tiekimas ir finansavimas. Pavyzdžiui, kai Ukrainos puolamieji veiksmai trūkstant amunicijos, ginklų, žmogiškųjų išteklių taps silpnesni.
„Mums patinka pozicija – jokių derybų, kol yra Putinas, bet ji turi būti kuo nors paremta. Mūsų vadovybė viešojoje retorikoje kol kas lieka nepakitusios koncepcijos šalininkais“, - reziumavo politologas.
