„Rimta grėsmė Europai“. Ką Libijoje sugalvojo Rusija ()
Tarp Rusijos ir Rytų Libijos lyderių svarstomas gynybos susitarimas, kuris yra „didelis skausmas“ JAV.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija siekia išplėsti savo karinį buvimą Rytų Libijoje. Šis planas gali lemti Rusijos Federacijos karinio jūrų laivyno bazės sukūrimą, o tai suteiktų jai reikšmingą placdarmą ties pietiniu Europos slenksčiu.
Gynybos susitarimas buvo aptartas aukščiausiu lygiu tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rytų Libijos kariuomenės vado Khalifos Haftaro susitikime Maskvoje rugsėjo pabaigoje. Tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi anoniminiais šaltiniais, susipažinusiais su šiuo klausimu.
Rusijos veiklos eskalavimas Libijoje yra naujas iššūkis JAV ir jų Europos sąjungininkėms, kurios jau dabar nesutaria su Kremliumi dėl jo invazijos į Ukrainą.
JAV administracija į šią grėsmę žiūri „labai rimtai“, sakė buvęs JAV specialusis pasiuntinys Libijoje Džonatanas Weineris. „Rusijos atstumas nuo Viduržemio jūros buvo pagrindinis strateginis tikslas. Jei Rusija gaus ten uostus, tai suteiks jai galimybę šnipinėti visą Europos Sąjungą“, - sakė Weineris.
Leidinio šaltiniai taip pat pranešė, kad Haftaras nori apmokyti savo oro pajėgų pilotus ir specialiųjų pajėgų karius. Kelios oro bazės rytinėje Libijoje, kur šiuo metu yra įsikūrusios „Wagner“ sukarintos formacijos, bus modernizuotos, kad būtų apgyvendinti Rusijos kariai.
Rusijos karo laivai taip pat galėtų gauti nuolatines švartavimosi teises Libijos uoste, greičiausiai Tobruke, esančiame vos už kelių šimtų kilometrų per Viduržemio jūrą nuo Graikijos ir Italijos, teigia kiti su derybomis susipažinę žmonės. Tačiau tai – ilgalaikė perspektyva, nes reikės gerokai modernizuoti uosto įrenginius.
Šiuo metu Rusija Viduržemio jūroje turi tik vieną karinio jūrų laivyno bazę – Tartusą Sirijoje.
Rusijos Federacijos karinis buvimas Libijoje
Jau keletą metų Rusija per „Wagner“ slapta dalyvauja Šiaurės Afrikos naftos eksporte. Rusijos samdiniai atvyko į Libiją per valdžios vakuumą ir pilietinį karą, įvykusį po NATO remiamo Muamaro Kadhafi nuvertimo 2011 m.
Taip pat žinoma, kad Rusija siekia Raudonosios jūros karinio jūrų laivyno bazės Sudane, kuri suteiktų jai nuolatinę prieigą prie Sueco kanalo, Indijos vandenyno ir Arabijos pusiasalio, nors pilietinis šalies konfliktas gali sutrukdyti šiems planams.
Libija yra padalinta tarp konkuruojančių administracijų vakarinėje sostinėje Tripolyje ir rytuose, kur valdo Haftaras. 79 metų Haftaras kontroliuoja daugybę didelių naftos gamyklų Libijoje, kurioje yra apie 40 % Afrikos „juodojo aukso“ atsargų. Anot Haftarui artimų šaltinių, jis ieško oro gynybos tiekėjų, kad apgintų savo pozicijas nuo konkuruojančių Turkijos remiamų pajėgų Tripolyje.
Ekspertų teigimu, gynybos susitarimas su Rusija padidins skirtumus tarp Libijos rytų ir vakarų bei sumažins šalies susijungimo tikimybę po daugiau nei dešimtmetį trukusių nesutarimų nuo M. Kadafio nuvertimo.
