Numušti sparnuotąsias raketas yra palyginti lengva. Daug lengviau nei, pavyzdžiui, balistines raketas. Sparnuotąją raketą įmanoma numušti net ir nuo peties paleista raketa ar taikliais priešlėktuvinio kulkosvaidžio šūviais. Todėl siekdami efektyviai terorizuoti Ukrainos gyventojus rusai tobulina savo raketas.

Virš Ukrainos užfiksuota „Ch-101“, leidžianti vadinamuosius „karštus spąstus“ - degančio metalo žiežirbas, skirtas apkvailinti oro gynybos raketas su infraraudonųjų spindulių galvutėmis. Tai yra, tas raketas, kurios seka šilumos šaltinį (įprastai - variklį). Žiežirbų skleidimas yra senas triukas, kurį naudoja dauguma orlaivių, veikiančių kovinių veiksmų zonoje. Idėja paprasta - raketa su IR jutikliu pataikys į karštą žiežirbą danguje ir nepasieks savo tikrojo taikinio.

Įprastai tokius karštus spąstus naudoja sraigtasparniai ir lėktuvai. O štai dabar ukrainiečiai nufilmavo žiežirbas sėjančią „Ch-101“ raketą:

Teigiama, kad tai - neseniai pristatytas „Ch-101“ patobulinimas. Bet iš tikrųjų tai nėra taip keista.

Sparnuotosios raketos nėra tikros raketos - jos neturi raketinių variklių. Tai - nepilotuojami orlaiviai. Tarsi maži lėktuvai su aerodinaminiais paviršiais (sparnais), valdymo sistemomis ir, beje, reaktyviniais varikliais. „Ch-101“ naudoja gana paprastą turboventiliatorinį variklį - to paties tipo variklį naudoja ir lėktuvai, su kuriais skrendate atostogauti. Taigi, jei lėktuvas gali mėtyti žiežirbas, kodėl „Ch-101“ negalėtų?

Joms nėra vietos? Yra! „Ch-101“ yra 7,45 metrų ilgio ir paleidimo metu sveria 2,2-2,4 tonas. Tai yra gana didelis ir sunkus orlaivis. „Ch-101“ buvo sukurta tobulinant „Ch-55“, kuri turi apvalų fiuzeliažą. Jį suplokštinus, kad „Ch-101“ būtų ne taip lengvai pastebima radarais ir turėtų aerodinamiškai efektyvesnę formą, ten atsirado vietos ir papildomiems įrenginiams. Pavyzdžiui, „Ch-101“ turi sistemą, kuri padeda kovoti su elektroninės karybos sistemomis. Be to, tie žiežirbų įrenginiai yra gana maži.

Pirmieji „Ch-101“ bandymai buvo atlikti dar 1995 metais, bet šis ginklas į tarnybą Rusijoje priimtas tik 2012 metais. Apytiksliai skaičiuojama, kad viena „Ch-101“ raketa kainuoja apie 13 milijonų dolerių. Jos paleidimas irgi nėra pigus - tokias raketas leidžia tokie lėktuvai kaip „Tu-22M3“.

Ar tie karšti spąstai apsaugo „Ch-101“? Na, ir taip, ir ne. Jie galėtų apgauti raketą su IR galvute, bet daug oro gynybos raketų dabar turi kitokius valdymo įrenginius. Radaru valdomos raketos tos žiežirbos niekaip neapgaus.

Komentarai (1)