Pragaro metai. 2024 gali būti baisesni net už 2023 metus ()
2023-ieji įeis į istoriją kaip metai, kai pasaulis tapo šiltesnis ir pavojingesnis. Europa taip pat tapo skurdesnė. Tačiau gali būti ir blogiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sparčiai artėja antrosios Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. metinės. Tuo tarpu Gazos Ruože siaučia naujas karas, kuris pritraukė daug dėmesio. Nė vienas iš šių konfliktų neatrodo, kad bus išspręstas – priešingai.
Vakaruose vis labiau nerimaujama, kad Kinija įvykdys savo nuolatinį grasinimą įsiveržti į Taivaną, o tai gali sukelti tiesioginę dviejų pasaulio supervalstybių – JAV ir Kinijos – karinę konfrontaciją. Rekordinė karščio banga tik stiprės. JAV ir Europoje beprotiška infliacija sumažino perkamąją galią ir padarė žmones dar skurdesnius.
O 2024 m. padėtis gali tapti dar dramatiškesnė.
Nors Vakarai iki šiol demonstravo gana vieningą frontą prieš Rusiją nuo tada, kai V. Putinas pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą, realybė netrukus gali būti kitokia.
JAV Kongresas jau stabdo prezidento Joe Bideno planus skirti dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Kyjivui, o šį rudenį į Baltuosius rūmus gali sugrįžti respublikonas Donaldas Trumpas.
Kyla klausimas, ar jis įvykdys savo ankstesnius grasinimus pasitraukti iš NATO. Bet kuriuo atveju parama Ukrainai vargu ar bus svarbiausias darbotvarkės klausimas. O gynybinio aljanso, dėl kurio Švedija atsisakė du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo, teikiama apsauga bus vertinama kitaip.
Europoje Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas daro viską, kad užblokuotų ne tik Švedijos NATO procesą, bet ir ES milijardus Ukrainai. Rudenį įvykusios proputiniškų jėgų, tokių kaip Geertas Wildersas Nyderlanduose ir Robertas Fico Slovakijoje, pergalės rinkimuose dar labiau padidino netikrumą dėl naikintuvų tiekimo ir ekonominės bei karinės paramos Kyjivui.
Kitas svarbus pasaulinio masto konfliktas yra Izraelio ir „Hamas“ karas, kilęs po to, kai ši teroristinė grupuotė spalio 7 d. užpuolė Izraelį ir išžudė civilius gyventojus. Didėjant žuvusiųjų per Izraelio bombardavimą ir antžeminį puolimą skaičiui – jau savaitę prieš Kalėdas, „Hamas“ skaičiavimais, buvo peržengta 20 000 riba – visame pasaulyje auga pyktis, o kartu ir reikalavimas nutraukti ugnį.
Terorizmo grėsmė Švedijoje ir kitose Vakarų šalyse išaugo nuo jau ir taip aukšto lygio, daugiausia dėl karo Gazos Ruože. Konfliktas skatina socialinius bendruomenių neramumus, kurie, karui užsitęsus, gali dar labiau išaugti. Be to, kyla didesnės konfrontacijos, į kurią įsitrauktų tokios regiono galybės kaip Iranas, pavojus, o tai savo ruožtu galėtų lemti dar didesnį JAV įsitraukimą ir, blogiausiu atveju, didelį karą.
Prestižinis Šveicarijos laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“ nurodo, kad Vakarų „geopolitinės iliuzijos“ yra priežastis, dėl kurios Europos ir JAV įtaka keliuose svarbiausiuose regionuose gali labai sumažėti, o ateinantys metai nebus linksmi.
