Sprendžiama deguonies trūkumo problema penktos kartos naikintuvuose „F-22“

Man toks bendrinis klausimas - kodėl išvis reikalingi ypač modernūs pilotuojami naikintuvai kai galima sukurti daug paprasčiau ir daug patikimesnius bei efektyvesnius nepilotuojamus naikintuvus (vien aprašyti dalykai sukelia nemažai rūpesčių). Aišku galite sakyti, kad žmogaus niekas nepkeis, tačiau šiuolaikiniuose lėktuvuose žmogus yra ypač priklausomas nuo kompiuterių ir aptarnavimo apačioje. ir jei netikėtai sustos visos sistemos - tai nukris arba taps nebeaktualus tiek pilotuojamas tiek nepilotuojamas lėtuvas, tai kokia prasmė kurti pilotuojamus naikintuvus?

Nes tokiam naikintuvui sukurti reikia turbūt daugiau nei 20 metų. Kai ATF projektas 1981 buvo pradėtas, apie nepilotuojamus kovinius lėktuvus niekas perdaug nemąstė. O projektą nukirsti, kai jam jau milijonai išleisti irgi pusiaukelėje nelogiška. Bent jau toks paaiškinimas man peršasi. Ateities (VI kartos) naikintuvai beveik garantuotai bus nepilotuojami.

Aš sutinku, kad čia senas projektas į kurį investuota daugybė lėšų ir dabar kažkaip keista jį nutraukti bet klausimas tada ar vistiek apsimoka tęsti projektą puikiai žinant, kad technologijos daug pasikeitė leisdamos daug geresnius techninius sprendimus. Kitaip sakant įsivaizduokite projektuojate super automobilį su benzininiu varikliu kuris bus super, ir degalų vartos labai mažai bet per tuos metus sukuriamos / ištobulinamos technologijos kurios leidžia efektyviai naudot elektrinį ar kokį kitą kurą, kuris daug efektyvesnis ir pigesnis ir geresnis - tai ar vistiek verta kurti seną benzininį automobilį netgi žinant, kad naujesnis būtų daug efektyvesnis ir pigesnis ir geresnis?

tokia, kad kol kas ore būtent pilotai gali priimti staigius sprendimus, pamatyti gyvai, o ne už tūkst km kas dedasi ant žemės, nutupdyti arba pilotuoti orlaivį, jei sugenda ryšio ar kitos sistemos pateikei automobilių analogiją tad kodėl gi žmonės tokie kvailiukai ir vis dar važinėja automobiliais, kuriuos patys vairuoja, kodėl kompanijos dar kepa tokius, jei esama įv. autonomin ių sistemų ir automobilius faktiškai gali valdyti robotai..?

su naikintuvais yra truputi kitaip nes buvo tobulinima netik varyklis bet ir visa elektronika, radarai taip pat ir viena pagrindiniu savybiu stealth todel israstos technologijos gali buti naudojamos ir nepilotuojamu orlaiviu gamybai , kurie yra dar toli iki pilnaverciu pilotuojamu naikintuvu, jaigu iranas sugebejo numusti arba kiti saltiniai pranesa kad hakeriai ji nuleido tai isivisciusi valstybe tikrai padarytu daugiau zalos. http://www.youtube.com/watch?v=vorWHmk38yE

Naikintuvas ne bombas mėto, nepilotuojami lėktuvai bejėgiai prieš pilotuojamus naikintuvus dauguma aspektų, nes manevrus programuoti beveik neįmanoma arba labai sunku.

Su technologijomis taip jau yra. Jeigu lauksi modernesnės gali taip ir nesulaukti. Nes palaukus kelis metus, gali tekti vėl palaukti, nes po kelių metų atsiras dar naujesnė, po to dar naujesnė ir t.t.

O pavyzdys su Irano perimtu bepiločiu lėktuvu nieko nesako?

Klausimas: ar sukūrus X kartos prietaisą (šiuo atvejų lėktuvą) yra pradedama iš kart mąstyti apie sekančią kartą? Aš suprantu, kad ši karta vos tik gimę ir jai, kaip ir kitoms, dar galima ir reikia daug ką patobulinti, tačiau: sukurti visiškai naują dizainą, kuris bendrai būtų visomis prasmėmis pranašesnis už senąjį, užtrunka begales laiko. Todėl, mano ignorantiška nuomone, žinojimas ko tau reikės iš anksto ir atitinkamas pasirengimas, gali sutaupyti laiko ir pinigų pačiame kurimo procese. Ypač, kai prie to tedirba tik skeletas buvusios komandos. Pavyzdžiui: ar realiu, kad ,,lockheed martin" (ar kas kitas) šiuo ar artimiausiu metu naudotu savo darbuotojų laiką, ,,mąstymui" apie kitos kartos lėktuvus?

http://en.wikipedia.org/wiki/Sixth_gene ... et_fighter Šitai atsako į tavo klausimą.

Kadangi Wikipedia dabar blokuoja save, tai čia iš esmės viskas, ko klausiau: T.y. trūksta iniciatyvos iš visų pusių, kad būtų tvirtai nuspręstą ko jiems reikia ir imtasi realių darbų link to. Tačiau, ar tokios pat tendencijos vyrauja ir kitose srityse?

na iš esmės sukūrus kažką iš karto tiesiogiai nėra kuriamas naujos kartos produktas (čia gi ne iPhonai) bet įvairių sistemų tobulinimo darbai vyksta... atrandamos patvaresnės medžiagos, surandami pigesni/naujesni/geresni būdai kažką padaryti... atrandamos naujos formos.. sistemos tobulėja... pradžioj naujesni dalykai dedami į senas dėžutes, kai galų gale modernizacija nebeapsimoka ir padaroma nauja dėžutė... daug ką lemia ir politika šituo klausimu... praktiškai galima pagaminti ir n kartų geresni lėktuvą už raptorių, bet kokia tada gausis lėktuvo kaina, kiek degalų srėbs ar iš viso kiek pinigų sumokės konkuruojanti firma kad prastumtų savo produktą ir tavo produktas išviso neišvysta dienos šviesos

Kas nemąsto keliomis "kartomis" į priekį, tas pražūva. Naujos idėjos, naujos koncepcijos yra testuojamos nuolatos, nauji eksperimentiniai įrenginių arba aparatų modeliai yra kuriami nuolatos. Tik nedidelė dalis idėjų, koncepcijų, eksperimentų tampa serijiniais gaminiais. Kartais kelias nuo idėjos iki gaminio būna labai ilgas ir sunkus. Pavyzdžiui B2 bombonešis buvo pirmas serijinis Flying Wing principu sukurtas lėktuvas, bet eksperimentai vyko oi kaip seniai: http://www.youtube.com/watch?v=GjXr5w3M4mc http://www.youtube.com/watch?v=nlYnou2mvSM http://www.youtube.com/watch?v=wE2zwMJG2AA