Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas Vidas Šlekaitis pasirašė sutartį dėl karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbo subsidijavimo.

Tai viena iš priemonių, kuriomis KAM siekia paskatinti jaunimą savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiame Karo prievolės įstatyme tokiems asmenims numatyta ir daugiau lengvatų. R. Juknevičienės tikinimu, tai esą teisinga, nes, pasak jos, „pareiga mokėti ginti savo Tėvynę yra konstitucinė ir tokie žmonės, kurie supranta tą konstitucinę pareigą, turi būti išskirti iš tų, kurie nemato reikalo tai daryti“. Po Karo prievolės įstatymo įsigaliojimo iki šiol bazinius karinius mokymus baigė 450 karių. Manoma, kad apie 150 iš jų šiemet pasinaudos įdarbinimo subsidijavimu.

Baziniai kariniai mokymai

Pats paprasčiausias būdas atlikti pradinę karo tarnybą - dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose (BKM). BKM organizuojami Rukloje (Jonavos r.) Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka 12 savaičių.

Po 12 savaičių mokymų dalyviams ne tik užskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba, bet ir atsiranda galimybės pretenduoti tapti profesinės karo tarnybos kariu.

BKM – yra lyg kario pradžiamokslis. Mokymų metu kariai mokosi karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, ryšių ir medicinos, susipažįsta su ginklais ir ryšio priemonėmis. Vėliau, pasirinkus profesionalią tarnybą, šios žinios bus tobulinamos pasirinktame padalinyje.

Baigus Bazinius karinius mokymus galima naudotis įvairiomis privilegijomis, palengvinančiomis stojimą į aukštąsias mokyklas:

• kompensuojama iki 50 proc. studijų kainos
• stojant į kai kurias aukštąsias mokyklas suteikiamos papildomos lengvatos
• atsiranda pirmenybė stojant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas

Baziniai kariniai mokymai atveria ir įvairesnes profesines perspektyvas:galima pretenduoti į profesinę karo tarnybą; atsiranda privalumų ieškant darbo, kadangi kiekvienas darbdavys, įdarbinęs BKM baigusį jaunuolį, gaus subsidiją; suteikiama pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą.

BMK mokymų metu kariai įgyja privalomosios pradinės karo tarnybos statusą, gauna valstybės išlaikymą (maitinimas, gyvenamoji vieta, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), mokama piniginė išmoka buitinėms išlaidoms, šeimos nariai turi teisę į kitas numatytas lengvatas (šildymo, darželio mokesčių ir pan.).

Atsargos karininkų mokymai studentams

Jei karinę tarnybą nori atlikti aukštųjų mokyklų studentai, jiems atnaujinta galimybė dalyvauti atsargos karininkų kursuose. Šį savaitgalį, rugsėjo 8 d., šeštadienį, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje prasidėjo Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM), kuriuose per du šimtus aukštųjų mokyklų studentų mokysis karybos ir sieks atsargos karininko laipsnio. Atsargos karininkų mokymai pagal pėstininkų programas atnaujinami po šešerių metų pertraukos.

„Sprendimas atnaujinti karinius mokymus studentams priimtas siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – kariuomenės rezervą. Krašto apsaugos ministerija jau kelinti metai nuosekliai sprendžia kariuomenės rezervo papildymo ir rengimo problemą, susidariusią 2008 m. sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokie mokymai taip pat leis kariuomenei atsirinkti ir savo gretas, kai iškyla poreikis, papildyti reikalingais tam tikrų sričių specialistais“, – sakė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.

Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune JKVM pradėjo 89 studentai, Lietuvos karo akademijoje Vilniuje – 89, o Dragūnų batalione Klaipėdoje – 30.

„Malonu, kad jaunimas domisi galimybe siekti atsargos karininko laipsnio ir tuo pačiu nori įgyti dar vieną specialybę. Dabar jų laukia ilgas kelias, kurį įveikę mokymo dalyviai turės tam tikrų privalumų įsidarbindami tiek privačiame sektoriuje, tiek galbūt kariuomenėje“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Gintaras Valentukevičius.

Mokymai truks trejus metus. Aukštųjų mokyklų studentai kartą per savaitę mokysis karybos teorijos, kurią taip pat pritaikys ir lauko pratybose, vyksiančiose vidutiniškai dvi savaites ir vykstančiose vasaros atostogų metu.

Pirmais mokymų metais JKVM dalyviai rengiami kaip eiliniai kariai, antrais – kaip skyriaus vadai (seržantai), trečiais – kaip būrių vadai (karininkai).

Mokymų metu studentai išmoks valdyti ginklą, susipažins su taktika, topografija, išbandys radijo ryšio procedūras, įgis karo inžinerijos ir medicinos žinių.

Mokymų metu dalyviams suteikiamas privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių statusas ir tokiam statusui numatytos socialinės garantijos bei aprūpinimas: dalyviai aprūpinami karine apranga ir amunicija, mokamas nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, išmokos buitinėms išlaidoms ir kt.

Prieš atnaujinant mokymus buvo apklausti kelių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Pusė apklaustųjų atsakė, kad tokie kariniai mokymai juos domintų ir juose dalyvautų.

Atrankas į JKVM vykdo Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Kandidatai norintys kitais metais dalyvauti JKVM registruojami nuolat, o atrankos procedūros pradedamos paskelbus šaukimą į šiuos mokymus.

Kritika

Tačiau ne visi politikai pritaria tokioms kariuomenės reformoms. Vieno Lietuvos krašto apsaugos sistemos kūrėjų, pirmojo krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus nuomone, toks elgesys visų pirma yra Lietuvos kariuomenės gynybinio potencialo žlugdymas. „Mano galva, pagrindinis klausimas yra tas, ar mūsų valstybė ruošiasi naudoti ginkluotą jėgą kokio nors konflikto atveju. Jeigu tai tik pažaidimas, kad mes, kaip ir kitos valstybės, turime kariuomenę, tai jis mums per brangus“, - sakė A. Butkevičius. Be to, pasak jo, „tokioje situacijoje, kai keli žmogeliai siunčiami apmokyti, bet jokiu būdu ne visi, atsiranda aiškus karo prievolininkų išskyrimas“, o tai esąs „elementarios lygybės klausimas“.

Parengta naudojantis KAM informacija

Komentarai (39)