JAV Karinės oro pajėgos virš Š. Karolinos vos nesusprogdino 2 vandenilinių bombų  (4)

Iš Seimūro Džonsono karinių oro pajėgų bazės (Goldsboras, Šiaurės Karolina, JAV) pakilęs karinis lėktuvas, kuriuo buvo skraidinamas branduolinis ginklas, skrydžio metu netikėtai pateko į nevaldomą suktuką ir sugedo – incidentas galėjo baigtis milžiniška katastrofa, informuoja „The Guardian“. Per incidentą iš lėktuvo iškrito dvi vandenilinės bombos „Mark 39“, kurios Hirosimos atominę bombą galingumu pranoksta 260 kartų. Jei kuri nors bomba būtų sprogusi, radiacija būtų pasiekusi Vašingtoną, Niujorką ir Filadelfiją, rašo „LiveScience.com“.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2013-09-23 JAV Karinės oro pajėgos virš Š. Karolinos vos nesusprogdino 2 vandenilinių bombų  (4)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

JAV Karinės oro pajėgos kurį laiką „stovėjo ant blakstienų“ – vos nesprogo dvi vandenilinės bombos. Abi jos iš lėktuvo ant Golsboro apylinkių (Š. Karolina) nukrito 1961 m. sausio 23 d. Apie šį incidentą iki šiol pasaulyje nebuvo žinoma, mat jis buvo įslaptintas, o viešumoje pasirodė pritaikius Informacijos laisvės įstatymą, žurnalistui Erikui Šloseriui pareikalavus.

Incidentas strateginiame bombonešyje B-52 įvyko netikėtai. Viena bomba suveikė taip, kaip turėtų suveikti karinės operacijos atveju: išsiskleidė jos parašiutas, įsijungė paleidimo mechanizmai (angl. – trigger mechanisms), o nuo neapsakomos tragedijos JAV apsaugojo vienas žemos įtampos jungiklis.

Viena „Mark 39“ bomba yra 4 megatonų (4 mln. tonų trotilo) galios. Jei bomba (ar abi bombos) būtų sprogusios, radioaktyvios dulkės būtų pasiekusios Vašingtoną, Baltimorę, Filadelfiją, Niujorką. Grėsmė būtų iškilusi milijonams gyvybių.

Nors neregėto masto tragedijos Goldsbore išvengta tik per plauką, JAV vyriausybė visada viešai neigė, kad jos branduolinis arsenalas kada nors kėlė grėsmę šalies piliečiams. Tačiau neseniai paviešintame dokumente ilgametis Sandijos nacionalinės laboratorijos inžinierius Parkeris F. Džounsas (Parker F Jones), kuris buvo atsakingas už branduolinių ginklų mechaninį saugumą, apibendrino trumpai ir aiškiai: „JAV nuo baisios nelaimės išgelbėjo vienas paprastutis dinamos principu veikiantis žemos įtampos jungiklis“.

Sutapimas ar ne, tačiau, kaip pastebi Parkeris F. Džounsas (Parker F Jones), branduolinės ginkluotės saugumo prižiūrėtojas Sandijos nacionalinėje laboratorijoje, bombos ant Š. Karolinos krito praėjus trims dienoms po inauguracinės Džono Kenedžio (John Kennedy) kalbos. Ginklų saugumo specialistas pažymi, kad saugumo sistemos bombose buvo neadekvačios ir pasaulį nuo branduolinės katastrofos išgelbėjusį jungiklį nesunkiai galėjo išvesti iš rikiuotės trumpasis jungimas elektros grandinėje. „Tai būtų buvusios blogos naujienos – ir dar kokios blogos!“ – rašė P. F. Džounsas.

Savo apybraižą apie slaptąjį incidentą jis sausai pavadino „Goldsborą prisiminus arba kaip aš išmokau nepasitikėti vandenilinėmis bombomis“ („Goldsboro Revisited or: How I learned to Mistrust the H-Bomb“) – su šmaikščia užuomina į 1964 m. Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) juostą apie branduolinį holokaustą „Dr Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb“ („Dr. Keista Meilė arba kaip išmokau nesukti galvos dėl bombos ir ją pamilau“).

Iš Goldsboro bazės pakilęs B-52 skrido palei rytinę JAV pakrantę. Netikėtai bombonešis pateko į nevaldomą suktuką ir nuo jo atsiskyrė skraidintos vandenilinės bombos. Viena nukrito į lauką netoli Faro miestelio (Š. Karolina, JAV). Jos parašiutas įsipainiojo į medžių lają. Kita bomba nukrito ant pievos netoli Didžiojo Tėtušio Kelio (Big Daddy Road).

P. F. Džounsas priėjo išvados, kad prie Faro nukritusioje bomboje iš keturių apsaugos nuo sprogimo mechanizmų trys nesuveikė. Kai bomba trenkėsi į žemę, į jos branduolinį užtaisą buvo nusiųstas detonavimo signalas. Tačiau jis branduolinio užtaiso nepasiekė praktiškai tik per stebuklą – tinkamai suveikus labiausiai iš visų apsaugos mechanizmų pažeidžiamam žemos įtampos jungikliui.

„Mark 39“ bombos nėra adekvačiai saugios, kad ja būtų galima gabenti bombonešiais B-52“ – apibendrina P. F. Džounsas.

Dokumentą paviešino E. Šloseris. Jis leidimą gavo, atlikdamas žurnalistinį tyrimą savo naujai knygai apie branduolinio ginklavimosi varžybas „Command and Control“. Archyvuose jis rado informacijos, kad nuo 1950 iki 1968 m. įvyko 700 „reikšmingų“ incidentų ir incidentų, susijusių su 1 250 branduolinių užtaisų.

„JAV vyriausybė nuolat stengėsi slėpti informaciją nuo Amerikos piliečių, kad išvengtų nepatogių klausimų apie branduolinės ginkluotės politiką, – tvirtina žurnalistas. – Mums sakė, kad atsitiktinio sprogimo grėsmės niekada nebuvo, tačiau Goldsboro atvejis liudija priešingai – branduolinės katastrofos išvengta tik per plauką.“

(22)
(0)
(4)

Komentarai (4)