Bręstant II Pasauliniam karui, okupuotos ir aneksuotos Lietuvos kariuomenė pertvarkoma. Išlikę dokumentai leidžia daryti plačiajai visuomenei nežinomas išvadas, keičiančias sudėtingos to meto istorijos supratimą

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus, o vėliau aneksavus Lietuvą, jos kariuomenė 1940-08-30 buvo performuota į 29-tą teritorinį šaulių korpusą (toliau 29ŠK). Iš Lietuvos kariuomenės turėtų trijų divizijų buvo suformuotos dvi sovietinės šaulių divizijos (179-toji ir 184-toji), kurias sudarė 6 šaulių pulkai (215-tas, 234-tas, 259-tas, 262-tas, 294-tas ir 297-tas), vienas kavalerijos pulkas (26-tas) ir 4 artilerijos pulkai (iš jų du haubicų), tuo metu 29ŠK artilerijos pulkai atskiros numeracijos neturėjo, vadinosi 179-tos, 184-tos šaulių divizijos artilerijos, haubicų artilerijos pulkais.¹

Korpuso etatai buvo specialiai sukurti Baltijos šalių teritoriniams šaulių korpusams. Jų pagrindas vadinamosios šešiatūkstantinės šaulių divizijos, t. y. suglaustos taikos meto divizijos. 29ŠK divizijų žmonių ir ginkluotės etatai panašūs į sovietines kadrines šaulių taikos meto šešiatūkstantines divizijas (jų etatai patvirtinti 1939-11-30). Šias divizijas sudarė 3 šaulių pulkai po 1374 žmones, lengvasis artilerijos pulkas – 585 žmonės, haubicų artilerijos pulkas – 519 žmonių ir dar atskiri padaliniai (prieštankinis divizionas, zenitinis artilerijos divizionas, pionierių batalionas, žvalgybos batalionas ir kt.). Tokios pat struktūros buvo ir 29ŠK divizijos, mažai skyrėsi ir žmonų skaičius.

616-tas artilerijos lengvasis pulkas, kuris jau gavo savo numerį (toliau 616-tas LAP) priklausė 184-tai šaulių divizijai. Pulkas buvo suformuotas pagal Nr.10 etatus.² Pulke 1940 m. rugpjūčio 31 d. buvo 611 žmonių, 428 arkliai.

Pulkas buvo ginkluotas aštuoniolika 76 mm artilerijos pabūklų; dešimčia 122 mm haubicų; vienu zenitiniu kulkosvaidžiu, aprūpintas penkiais sunkvežimiais, keturiais specialiaisiais automobiliais, dvidešimt penkiomis radijo stotimis. Pagal ginkluotės kiekį 616-tas LAP nesiskyrė nuo karo meto artilerijos pulkų, netgi turėjo daugiau ginklų, skirtų mobilizuotiems rezervistams, kuriais divizija pasipildytų prasidėjus karui. Pagal ginkluotės etatus 76 mm. pabūklų turėjo būti 16, o pulke buvo 18. Haubicų turėjo būti 8, buvo 10. Visiškai nepriklausė zenitinis kulkosvaidis. Gali būti, kad papildomi 4 pabūklai buvo mokomieji. Tačiau 1940 m. gruodžio mėnesį padėtis pasikeičia. Iš pulko vado pažymos apie pulko ginkluotę žinoma, kad pulke nėra haubicų, iš aštuoniolikos 76 mm. pabūklų liko tik du. Tačiau bendras pabūklų skaičius padidėjo (iš viso 39 pabūklai vietoj buvusių 28), nes 76 mm. pabūklus pakeitė trisdešimt septyniais 75 mm. pabūklais.³

Gali būti, kad haubicų trūko haubicų artilerijos pulkams, todėl paprastų artilerijos pulkų turėtos haubicos perduotos haubicų pulkams. Lietuvos kariuomenėje buvo daug 75 mm. pabūklų, karininkai ir kariai gerai mokėjo jais naudotis, todėl, matyt, nutarta jas grąžinti lietuviškiems artilerijos pulkams. Likusios dvi 76 mm. patrankos greičiausiai buvo mokomosios. Glumina tai, kad 1940 m. pabaigoje patrankų gerokai daugiau nei numatyta pagal ginkluotės etatus, būtų galima suformuoti dar vieną artilerijos pulką. Iš pažymos matyti ir kiti ginkluotės skaičiai: šautuvų 1215, pistoletų ir revolverių 479, kardų 363, rankinių kulkosvaidžių 23, prieštankinių 3 (greičiausiai suklysta, pažymėta ne toje grafoje, nes pažymos apačioje įrašyta į sunkiųjų kulkosvaidžių grafą). Nėra zenitinio kulkosvaidžio. Žmonių sumažėjo, tai matyti iš 1941 m. sausio 19 d.⁴ pažymos: 489 žmonės vietoj buvusių 611. Pažymoje matyti, kiek žmonių turi būti pagal etatus (599) ir kiek yra iš tikrųjų (489). Deja, pažymoje apie ginkluotę tokių skaičių nenurodyta, todėl negalima tvirtai pasakyti, kiek pulke turėjo būti ginkluotės pagal ginkluotės etatų sąrašą.

1941 m. balandžio 5 d. Sovietų Sąjungoje buvo patvirtintas naujas karo meto šaulių divizijos etatas Nr.04/400-416. Nors sovietų lietuviškos (kaip ir kitų Baltijos šalių) divizijos buvo komplektuotos pagal jiems sukurtą etatą, tačiau ginkluotės etatai turi būti panašūs į karo meto etatus. Pagal šį etatą artilerijos pulkas privalėjo turėti šešiolika 76 mm patrankų ir aštuonias 122 mm haubicas, taigi iš viso 24 pabūklus. Nors iš 616-to artilerijos pulko haubicos buvo paimtos, tačiau bendras pabūklų skaičius didesnis už karo meto etatus. Dar prieš patvirtinant naujus karo meto šaulių divizijos etatus vasario mėnesį 616-tas artilerijos pulkas papildomai gavo aštuonias 76 mm.⁵ patrankas, taigi vasario mėnesį bendras patrankų skaičius padidėjo iki 47. Gerokai sumažėjo sunkvežimių, liko tik 2. Tuo pat metu žmonių skaičius nepakito. Gegužės mėnesį pulkas papildomai gavo dar dvidešimt aštuonias 75 mm patrankas.

Tad pulke iš viso buvo 75 patrankos. Ar tai daug? Pagal 1941 m. karo meto ginkluotės etatus, šaulių divizijoje iš viso turėjo būti 132 pabūklai, tačiau artilerijos pulke tebuvo 24 pabūklai. Taigi 616-tas LAP pabūklų turėjo 3 kartus daugiau, nei priklausė pagal karo meto ginkluotės etatus, ir daugiau kaip pusę visos šaulių divizijos pabūklų, nors žmonių skaičiumi jis daugiau kaip du kartus mažesnis. Lengvųjų kulkosvaidžių taip pat turėjo daugiau. Iš pažymos matyti, kad jų pulke buvo 34 (pagal karo meto etatus turėtu būti tik 12), sunkiųjų kulkosvaidžių 3, nors pagal etatus nepriklausė nė vieno. Tiesa, 616-tas pulkas neturėjo kompleksinių zenitinių kulkosvaidžių, kurių pagal etatą turėjo būti 2, bet jie tampa nebūtini, turint tiek daug kitokių pabūklų, kuriuos irgi galima panaudoti kaip zenitinius. Sovietmečiu, o ir dabar per Rusijos televiziją teigiama, kad šautuvų tebuvo vienas trim kariams. Ką rodo ši pažyma? Šautuvų 1250, pistoletų ir revolverių 497, o kariškių 445, tad kiekvienam tenka po pistoletą ir po tris šautuvus.

Įdomiausia, kam artilerijos pulkui tiek daug papildomų pabūklų. Jeigu persiginkluojama, 75 mm pabūklai keičiami į 76 mm (jie buvo naudojami sovietų kariuomenėje), tai reikėtų 75 mm patrankas išvežti, pavyzdžiui, į apygardos karinius sandėlius, bet to nedarė. Be to, ir 76 mm patrankų gavo gerokai daugiau, nei priklausė net pagal karo meto ginkluotės etatus. O juk 184-toje šaulių divizijoje dar buvo haubicų artilerijos pulkas (gali būti, kad jam ir buvo perduotos tos 10 haubicų, nors patvirtinančių ar paneigiančių dokumentų dar nerasta). Koks ten kiekis pabūklų, nežinome, bet tikrai jų buvo bent tiek, kiek priklausė pagal ginkluotės etatus.

Dar kiekvienas divizijos pulkas turėjo savo artilerijos bateriją, dar buvo prieštankinių pabūklų divizionas su savo patrankomis. Faktiškai pagal pabūklų skaičių 184-tąją šaulių diviziją galima vadinti artilerijos divizija (sovietų kariuomenėje tuo metu atskirų artilerijos divizijų nebuvo, tai tik mano sąlyginis pavadinimas, kadangi pabūklų skaičius 184-tojoje šaulių divizijoje prilygo keturiems artilerijos pulkams, o pėstininkų pulkų buvo trys). Tikriausiai tokias artilerijos pabūklų atsargas sovietai telkė ruošdamiesi būsimam karui, nes iš 616-to LAP pabūklų ir kulkosvaidžių galima lengvai suformuoti dar papildomai du artilerijos pulkus pagal karo meto etatus.

Koks tas būsimasis karas turėjo būti? Gal gynybinis? Tai galime sužinoti iš 616-to artilerijos pulko kovinio rengimo planų. Štai vasario mėnesio ataskaita apie išeitą taktinį mokymą: šaulių bataliono puolimo rėmimas pralaužiant priešo gynybos ruožą, veiksmai įveikiant priešo priešlaukio ruožą, veiksmai pralaužiant įtvirtintą rajoną – apie gynybą nėra nė žodžio. Kovo mėnesį jau skiriamas dėmesys ir gynybai: diviziono, baterijos veiksmai padedant šaulių batalionui, kuopai gynyboje, artilerija gynyboje. Tam skirta 14 val., o puolimui – 20 val.⁶ Balandžio mėnesį: priešakinio būrio veiksmai susitinkamose kautynėse, ugnies bangos organizavimas (pėstininkų rėmimas puolime), avangardo maršas ir žvalgyba, puolimas, kai priešininkas skubiai įrenginėja gynybą.⁷ Kaip matome, apie gynybą vėl nė žodžio. Gegužės mėnesį: puolimo veiksmai įveikiant vandens kliūtį, puolimo organizavimas priešakiniame priešo gynybos ruože sąveikoje su pėstininkais ir tankais⁸; ir vėl apie gynybą visiškai nieko. Ko artilerijos pulkas mokėsi birželio mėnesį, duomenų nėra, tačiau žinomas šaulių kuopos birželio mėnesio planas. Jame pagaliau yra punktas ir gynybai, kuriai skiriama 16 valandų mokymosi, tačiau puolimui 28 val., t. y. beveik du kartus daugiau.⁹ Tai šaulių kuopa priešakiniame būryje, šaulių kuopos puolimas pirmame bataliono ešelone, šaulių kuopos ataka į priešo priekinę gynybos liniją ir veikimas priešo gynybos gilumoje, šaulių kuopos puolimas įveikiant vandens kliūtį. Likimo ironija: birželio 23 d. pėstininkai turėjo mokytis kautynių priešo gynybos gilumoje. Taigi per vasario-gegužės mėnesį gynybos veiksmų mokėsi tik kovo mėnesį, bet ir tada puolimui vis tiek buvo skirta daugiau laiko. Kovinio rengimo metu visai nėra planų, kaip atremti įsiveržusi priešą, kaip dengti sieną priešui įsiveržus, o tai esminis gynybos planas, jei sovietai ruoštųsi gintis. Todėl išvada peršasi savaime: papildomų pabūklų atvežimas į Lietuvą nereiškė, kad sovietai ruošėsi gintis, kovinio rengimo planas parodo, kad papildomi pabūklai sovietams buvo reikalingi pasiruošimui pulti ir tuo metu tam aktyviai ruoštasi.

ŠALTINIAI:

Lengvojo artilerijos pulko etatai Nr.10 1940-08-31¹⁰

616-to LAP žmonių ir arklių skaičius 1941-01-19¹¹

Pažyma apie 616-to LAP ginkluotę 1940-12-16¹²

Pažyma apie 616-to LAP ginkluotę 1941-02-20¹³

Pažyma apie 616-toLAP ginkluotę 1941-05-20¹⁴

Pėstininkų taktinio paruošimo planas 1941 m. birželio mėn.¹⁵

Ataskaita apie kovinį rengimą vasario mėn.¹⁶

Ataskaita apie kovo mėn kovinį parengimą¹⁷

Ataskaita apie kovo mėn kovinį parengimą¹⁸

Komentarai (26)