Rusijos invazija į Ukrainą ir nuolatiniai oro erdvės pažeidinėjimai verčia nerimauti rytines NATO nares, kurioms teko dešimtmečius kentėti Sovietų Sąjungos okupaciją. Labiausiai nerimauja trys Baltijos šalys, turinčios nedideles kariuomenes ir mažai strateginės patirties – be laiku suteiktos Aljanso pagalbos jos niekaip neapsigintų nuo rusų. Svarbiausia šiame regione tampa lenkų kariuomenė – tik Lenkija turi pakankamai karinės jėgos rimtai pasipriešinti rusams, jeigu jie sugalvotų žengti į Vakarus, rašo karinis ekspertas Johnas R. Schindleris portale „20committee“.

1920 metais Raudonoji armija nesugebėjo peržengti Varšuvos. Ir dabar Lenkija yra siena, kuri, jeigu reikės, užstos Europą nuo rusų kariuomenės. Praėjusių metų rudenį, kai Krymo okupacija dar buvo tik Kremliaus svajose, geriau nei kitos NATO narės rusų mentalitetą suprantanti Varšuva paskelbė peržiūrėsianti nacionalinio saugumo strategiją ir joje daugiau dėmesio skirsianti teritorinei gynybai.

Naujojoje doktrinoje svarbiausia kariuomenės užduotis – ginti šalį nuo agresijos iš Rytų. Amerikiečių vadovaujamos misijos, tokios kaip Irake ir Afganistane, nustumiamos į antrą planą. Tuometinis užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pernelyg optimistišką Europos Sąjungą, naiviai tikinčią, kad karas Europoje – negalimas, perspėjo dar 2013-ųjų gegužės mėnesį: „Bijau, kad konfliktas Europoje yra įmanomas“.

NATO ir Baracko Obamos administracija vangiai reaguoja į rytinių Aljanso narių prašymus sustiprinti jų gynybą – sakomos kalbos, vyksta kariniai susitikimai, rengiamos pratybos. Tai daro įspūdį Vakarams, tačiau ne rusams, todėl Lenkijos kariuomenės pasirengimas svarbus ne tik pačiai Lenkijai, bet ir jos kaimynėms.

Ar Lenkija pajėgi nuo Rusijos apsiginti viena?

Tad svarbus klausimas – ar Lenkija sugebėtų apsiginti, jeigu Vladimiro Putino nagai pradėtų tiestis į Vakarus? Net jeigu NATO atsiųstų pagalbą pagal 5-ąjį sutarties punktą, ar lenkai sugebėtų pakankamai laiko priešintis agresoriams ir sulaukti sąjungininkų pastiprinimo?

Lenkija ir Estija yra vienintelės „naujosios“ NATO narės, kurios rimtai žvelgia į savo įsipareigojimus gynybos srityje – jos jai skiria net daugiau nei 2 proc. BVP, o tuo pasigirti negali net senosios narės. Tačiau abejojama, ar to pakaktų.

Yra ir gerų žinių. Prasidėjus hibridiniam karui Lenkija, turinti daug patirties su pasalūniškais rusų žaidimais, yra tikriausiai geriau pasirengusi gintis nei kitos NATO valstybės. Neseniai suėmę du asmenis, įtariamus šnipinėjimu Rusijai, lenkai pasiuntė aiškią žinią Maskvai – bus duotas tvirtas atsakas bet kokiam kariniam šnipinėjimui.

Tačiau prastesnės žinios – kalbant apie konvencinę gynybą. Nepaisant to, kad niekas nekvestionuoja Lenkijos karių pasirengimo ar dabartinės gynybos programos įspūdingumo, išlieka dydžio klausimas. Neseniai Lenkija paskelbė, kad tūkstantį karių perkelia prie sienos su Baltarusija ir Ukraina. Šaltojo karo laikais Lenkijos dėmesys buvo sutelktas į vakarinį frontą – ten ir dabar yra daugiau dalinių. Karių perkėlimas į Rytus yra teigiamas postūmis, tačiau – toli gražu ne pakankamas.

Prieš penkerius metus panaikinus karo prievolę, Lenkijos kariuomenėje dabar yra 120 tūkst. karių, iš jų mažiau nei 48 tūkst. – sausumos pajėgose. Šis skaičius yra per mažas, kad būtų užpildyta kariuomenės struktūra, kurioje – tris divizijos su trylika manevrinių brigadų (dešimt iš jų – šarvuotosios arba mechanizuotosios).

Buvo tikimasi, kad sprendimas dėl karių trūkumo rastas sukuriant Nacionalines rezervo pajėgas (NRP). Jose turėtų būti 20 tūkst. gerai apmokytų savanorių, kurie karo atveju stotų ginti šalies. Tačiau nors apie tokių pajėgų įkūrimą buvo iškilmingai pranešta prieš penkerius metus, realiai joms dar trūksta tiek žmonių, tiek finansų. Neseniai paskelbti tyrimo duomenys, kad tarp NRP karių vyrauja pakankamai prastos nuotaikos, o jų pasirengimas – menkas. Jie jaučia, kad reguliarioji kariuomenė į juos žiūri iš aukšto. Be to, per visą laiką į šias pajėgas pritraukta tik pusė užsibrėžto tikslo – 10 tūkst. savanorių.

Kiekybę iš dalies gali kompensuoti kokybė. Lenkija neseniai iš Vokietijos įsigijo papildomų „Leopard II“ tankų – tai reiškia, kad jie jau beveik visiškai gali pakeisti senąjį palikimą, gautą iš Sovietų Sąjungos. Iki 2020-ųjų lenkai bus visiškai pakeitę senuosius sovietinius sraigtasparnius, iki 2022-ųjų ketina įsigyti ir 32 naujausio modelio atakos sraigtasparnius, kurie sukeltų didelių problemų puolantiems rusams.

"Lenkiškos iltys"

Svarbiausi Lenkijos planai – ketinimai įsigyti ilgojo nuotolio raketų, kurios taptų naujosios kariuomenės atbaidymo potencialo strategijos „Lenkiškos iltys“ pagrindu. Varšuva tiki, kad sparnuotosios raketos AGM-158 JASSM, kurias gabentų F-16 naikintuvai, kartu su puikiai parengtomis specialiųjų operacijų pajėgomis suteiktų rimtą pranašumą prieš Rusiją. Šios raketos gali pataikyti į taikinį, esantį už 370 km.

Tačiau net pagal pačias optimistiškiausias prognozes „Lenkiškos iltys“ bus visiškai parengtos po trejų metų, o V.Putino režimas pavojų kelia jau dabar. Tam, kad sukurtų papildomą atgrasymą, Varšuva imasi kito žingsnio – kuriamos Tėvynės sargybos pajėgos, kurios padėtų ginti šalį nuo okupantų. Lenkija sako, kad priešingai nei Ukraina, ji ketina būti pasirengusi galimam Rusijos puolimui.

Antroji Armija Krajova

Nuo pat Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios pavasarį, Lenkijos Gynybos ministerija pradėjo tyliai stiprinti savanorių pajėgas, kurios galėtų padėti reguliariajai kariuomenei karo atveju. Šią savaitę Lenkijos „Newsweek“ paskelbė, kaip tai vyksta už uždarų durų.

Varšuva visoje šalyje įsteigė šaudymo klubų, kuriems jau priklauso keli tūkstančiai narių. Gynybos ministerija taip remia sukarintų darinių kūrimą, kurie reikalui esant galėtų papildyti kariuomenę. Jų pagrindinė užduotis būtų kautis su „žaliaisiais žmogeliukais“.

Nėra tiksliai žinoma, kiek savanorių iš viso yra prisijungę, tačiau aišku, kad šis skaičius gerokai viršija 10 tūkst., priklausančių NRP.

Rugsėjo pabaigoje pirmasis savanorių dalinys iškilmingai prisiekė Švidnike ir tarsi prikėlė Armiją Krajovą. Ceremonija buvo lydima fanfarų, nors ministerija šios naujosios šešėlinės armijos egzistavimą oficialiai laiko slaptu.

Atgimusios Armijos Krajovos šalininkai žada, kad netrukus jai priklausys apie 100 tūkst. žmonių, tačiau tai greičiau yra ilgalaikis tikslas nei realus artimiausio meto planas.

Šis darinys traukia Lenkijos kraštutinės dešinės atstovus, tačiau jai vadovauja generolas majoras Boguslawas Pacekas, Nacionalinės gynybos akademijos direktorius, Lenkijos Šaltojo karo laikų komunistinės kariuomenės veteranas, kuris nepasižymi kraštutinėmis pažiūromis. Tačiau jo išlaikytas entuziazmas dėl „Antrosios“ Armijos Krajovos atsiradimo rodo, kad šis darinys sugebėtų pridaryti daug žalos bet kam, kas mėgintų pulti šalį.

Abejonės dėl NATO pažadų

Kyla klausimas – kodėl Lenkija, šiuo metu esanti viena iš svarbiausių NATO narių, mano, kad reikia nerimauti dėl galimos Rusijos invazijos. Pirma, rusai į Lenkiją yra įsiveržę pernelyg daug kartų, kad šalies valdžia rimtai nežiūrėtų į tokią grėsmę. Arši V. Putino retorika Varšuvoje susilaukia daugiau dėmesio nei bet kur kitur Vakaruose.

Lenkai taip pat supranta, kad 5-asis NATO sutarties punktas veikia kaip atgrasymo priemonė tik tuomet, jeigu niekas neabejoja, kad NATO gintų savo narę karinės agresijos atveju. Tačiau istorija lenkus yra pamokiusi, kad ne visada galima tikėtis pažadais. 1920 metais Europa tik stebėjo, kaip lenkai vieni kovėsi su Raudonąja armija. Dar daugiau – Kremliaus mylėtojai Vakarų Europoje blokavo gyvybiškai būtinų ginklų siuntas į Varšuvą.

1939 m. Lenkija taip pat nesulaukė pagalbos, kai ją puolė naciai ir sovietai, nors sąjungininkus padėti įpareigojo sutartys. Nors Didžioji Britanija ir Prancūzija turėjo ateiti į pagalbą Lenkijai, jos tik paskelbė karą Vokietijai ir nieko nesiėmė – taip leisdamos Adolfui Hitleriui ir Josifui Stalinui pasidalinti Lenkiją. Lenkai savo karinius planus rengė darydami prielaidą, kad jiems agresorių reikia atremti maždaug 6 savaites – per tiek laiko bus sulaukta pastiprinimo iš Vakarų. Tačiau britai ir prancūzai taip ir neatvyko – lenkai tą gerai pamena.

Todėl NATO pažadai Varšuvoje sutinkami kiek skeptiškai. Nespinduliuojama meile ir Barackui Obamai, kuris 2009 m. atšaukė planus Lenkijoje sukurti JAV/NATO priešraketinės gynybos sistemą. Lenkijos prezidentas tąkart tai net pavadino išdavyste. Kreivai į B.Obamą žiūrima ir dėl pastarojo neigiamo požiūrio į Ronaldą Reaganą, kuriam daugelis lenkų dėkoja už vaidmenį Šaltojo karo pabaigime ir Lenkijos nepriklausomybės atgavime.

Visa tai sukūrė situaciją, kai Vašingtono drąsa ir karine išmintimi Lenkijoje vis labiau abejojama. Lenkija supranta, kad be JAV vadovavimo NATO vargiai galima būtų pavadinti kariniu aljansu. Po vangios JAV reakcijos į Rusijos agresiją Ukrainoje, dauguma lenkų ėmė rimtai abejoti, ar JAV laikytųsi pažado ginti Lenkiją, jeigu prasidėtų invazija.

Johnas R. Schindleris rašo, kad neseniai kalbėjosi su Lenkijos Gynybos ministerijos pareigūnu, kurį jau pažįsta daugelį metų, ir kuris pasižymi tvirtomis proamerikietiškomis pažiūromis. Jie aptarė ir konfliktą tarp Baltųjų rūmų ir Izraelio – kad net senieji sąjungininkai abejoja dabartine JAV administracija. „Man nereikia, kad Vašingtonas man sakytų, kad yra bailys. Jie tikrai nenutuokia, ką jie daro, ir mes tą matome. Tu net neįsivaizduoji, kiek mums buvo duota pažadų – net iš paties prezidento, tačiau tai tebuvo vien kalbos. Jis mano, kad jis yra Oprah“, – sakė Lenkijos pareigūnas apie B.Obamą.

Paklaustas, ar tiki, kad JAV atskubėtų į pagalbą Lenkijai karo atveju, jis atsakė: „Mesčiau monetą“.

Panašiai apie JAV vadovą atsiliepė ir kitas Lenkijos pareigūnas, ilgus metus dirbantis žvalgyboje ir bendradarbiaujantis su Vašingtonu. „Ar dabar vėl 1939-ieji? Nežinau. Bet manau, kad B.Obama nėra net Chamberlainas“, – sakė jis, JAV prezidentą palygindamas su britų premjeru, kuris Antrajame pasauliniame kare likimo valiai paliko Lenkiją.

Šalyje net tarp kariuomenės atstovų tvyrant tokioms nuotaikoms, o agresorės Rusijos prezidentui V.Putinui vis labiau trokštant sužlugdyti NATO, Lenkija rengiasi rusus atremti viena. Nors tikisi ir meldžiasi, kad taip nebus.

Komentarai (9)