Nedaugelis Baltijos pajūrio kurortų poilsiautojų yra girdėję apie čia pat, ant jūros kranto, stūksančią gynybinę bateriją, saugančią Antrojo pasaulinio karo paslaptis. Kaip teigia „Memel Nord“ baterijos-muziejaus gidas Titas Tamkvaitis, apsilankę karo įtvirtinimuose ir savomis rankomis pačiupinėję žmonių naikinimui skirtus sviedinius, lankytojai labai pasikeičia. Netgi tie, kurie į karą žiūrėjo kaip į romantiškų žygdarbių ir „vyriškų“ nuotykių kupiną kelionę.

„Memel Nord“ karinius įtvirtinimus rasti nesunku. Jei važiuojate automobiliu nuo Klaipėdos pusės, už Melnragės II paplūdimio pasieksite Girulius. Iškart už jų, vos pasibaigus mokamo automobilių statymo zonai, kairėje pusėje pamatysite proskyną, pristatytą automobilių su nuoroda į muziejų. Jei važiuojate nuo Karklės pusės, Girulių, kaip suprantate, privažiuoti nereikia – vos keli kilometrai nuo Olando kepurės stokite dešinėje.

Entuziastų šventovė

Mane, su kamera besikarstantį po įtvirtinimus, pasitinka pasitempęs, labai dalykiškas ir tikslus (turiu omeny kalbos stilių) maskuojančia apranga vilkintis Titas Tamkvaitis. Iš pradžių palaikau jį kariškiu, bet vėliau paaiškėja, kad šis „Memel Nord“ dvasią puoselėjantis vyrukas yra Klaipėdos universiteto istorikas.

Iškart imu suvokti, kodėl ši vieta vadinama tikru perlu istorijos mėgėjams ir malonaus atokvėpio vieta paplūdimio gulinėtojams: Titas savo pasakojimais apie baterijos ginkluotę, joje dirbusius žmones ir unikalią architektūrą iškart užvaldo dėmesį:

Be to, karštą vasaros dieną žengęs į mūrinę požemių karalystę, negali likti abejingas maloniai vėsai. Ir dar: vaikščiodamas tarp artilerijos sviedinių liekanų nori nenori imi užuosti karą...

Titas kviečia į vidų. Iš pradžių praeiname pro dviejų torpedų liekanas, gulinčias ties įėjimu į kopų nuolat pustomą vieną iš dviejų sutvarkytų artilerijos blokų. Už jo, pačioje jūros pakrantėje – per audras bangų skalaujamas ugnies valdymo postas, vasarą gausiai apgultas poilsiautojų.

Vesdamas tamsiais koridoriais, Titas supažindina su ekspozicija: rastais surūdijusiais šautuvais, granatomis, sviedinių, minų ir bombų skeveldromis. Taip ateiname iki kadaise veikusių ir bombas į bokštelius iš slėptuvės kėlusių liftų. Beje, keltuvai buvo automatiniai. Tik, jei jie sugesdavo, kariai naudodavosi specialiomis rankenomis.

Sunku patikėti, kad 1939 m. statytuose įtvirtinimuose buvo tiek daug (matuojant tų laikų masteliais) modernių mechanizmų. Čia buvo įrengta net elektros jėgainė, 1944 m. – 12,8 cm kalibro „Flak 40“ pabūklai, kurių sviediniai skriejo 17 km (iki šių dienų išlikęs pabūklo vamzdis). Beje, vienas „Flak 40“ numuštas lėktuvas guli jūros dugne.

Trumpa istorija

Šie kariniai įtvirtinimai vokiečių buvo pastatyti 1939 metais, iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo įsiveržimų iš jūros pusės. Tačiau šios funkcijos neprireikė, mat visa pakrantė greit priklausė vokiečiams ir įrengimai buvo perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę ir buvo aktyviai naudojama.

Vienu metu įtvirtinimuose budėdavo po 50 karių, kurie kas pusdienį keisdavosi. Karinė bazė buvo visai šalia, dabartinės „Žuvėdros“ stovyklavietės teritorijoje. Ten buvo gaminamas ir maistas.

Ir šiais laikais žmonės slepiasi nuo audrų

„Memel Nord“ puoselėtojai kviečia ne tik lankytis baterijoje (bilietas kainuoja simbolinį 1 Eur), bet ir ateiti į muziejų su savomis iniciatyvomis. Baterija gali tapti ir kultūrine erdve patiems įvairiausiems renginiams. Savanoriai čia rengia ir talkas – tarkime, artilerijos bloką tiesiog rankomis atkasinėja nuo plūstančio kopų smėlio.

Įdomu, kad net ir šiais laikais „Memel Nord“ yra pasitarnavusi pagal tiesioginę paskirtį – kaip slėptuvė. Prieš kelerius metus siaučiant didelei audrai (kelyje Karklė–Klaipėda medžiai net buvo užvirtę automobilį), čia pasislėpė didelis pulkas žmonių.

Baterijoje rengiamos ir „rekonstrukcijos“. Entuziastai persirengia vokiečių ar sovietų karinėmis uniformomis ir bando atkurti Antrojo pasaulinio karo laikų atmosferą.

Komentarai (3)