Kalnų Karabache ir aplink šią teritoriją įsiplieskę Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų mūšiai verčia klausti, kodėl regionas toks svarbus tiek Baku, tiek Jerevanui. Kalnų Karabachas jau daugiau nei 20 metų, nuo pat 1994-ųjų, gyvena įtampoje ir nežinioje dėl krašto ateities.

Nuo 1994 metų galiojančios paliaubos Kalnų Karabache savaitgalį buvo pažeistos ne pirmą ir greičiausiai ne paskutinį kartą, bet šįkart Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų susirėmimai buvo neįprastai įnirtingi.

Abi pusės skelbia apie nukautus karius, sunaikintus tankus, grasina karu, o įšaldytą konfliktą prisiminusi tarptautinė bendruomenė maldauja ramybės. Kaip viskas prasidėjo?

Kokio dydžio yra Kalnų Karabachas?

Šis kalnuotas Azerbaidžano regionas užima 12 tūkst. kvadratinių kilometrų, taigi yra daugiau nei 5 kartus mažesnis nei Lietuva.

Teritoriją, kurioje gyvena per 150 tūkst. žmonių, jau daugiau nei du dešimtmečius kontroliuoja vietos etninių armėnų pajėgos ir Armėnijos kariuomenė. Kruvinas konfliktas iki 1994 metų paliaubų nusinešė maždaug 30 tūkst. gyvybių, o apie 1 mln. žmonių turėjo palikti savo namus.

Kaip prasidėjo konfliktas?

Įtampa tarp armėnų, kurie yra krikščionys, ir musulmonų azerų rusena nuo seno. Kalnų Karabache daug amžių abi etninės grupės sugyveno gana taikiai, tačiau žiežirbų įskėlė Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Rusijoje valdžią perėmę bolševikai.

Pastarieji buvo įvaldę „skaldyk ir valdyk“ politiką, tad įkūrė etninių armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho autonominį regioną, kuris gyvavo Azerbaidžano sovietinėje respublikoje.

Konfliktas per kraštus pradėjo veržtis praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai ėmė aižėti Sovietų Sąjunga. Regione karas kilo dar prieš tai, kai 1991 metais Sovietų Sąjunga galutinai subyrėjo, o jos respublikos tapo nepriklausomomis valstybėmis. Ugnį įžiebė Kalnų Karabacho parlamento sprendimas prisijungti prie Armėnijos.

Per mūšius žuvo apie 30 tūkst. žmonių, o Kalnų Karabache įsigalėjo etniniai armėnai. Jie taip pat užėmė Azerbaidžano teritorijų už Kalnų Karabacho ribų, taip sukurdami buferinę zoną, jungiančią Armėniją ir Kalnų Karabachą. 1994-aisiais pasirašius paliaubas, kurioms tarpininkavo Rusija, Kalnų Karabachas tapo de facto nepriklausomas, o Azerbaidžano ir Armėnijos kariai stojo vieni prieš kitus ties kontaktine linija.

Absoliuti dauguma etninių azerų per karą paliko Kalnų Karabachą. Savo ruožtu etniniai armėnai spruko iš Azerbaidžano. Nei vieni, nei kiti namo grįžti negali iki šiol. Čia vis prasiveržia smurtas, bet iki šiol nebuvo tokių susirėmimų kaip pirmąjį balandžio savaitgalį.

Kas vyko pastaruosius 22 metus?

Tarptautinių tarpininkų pastangos nustatyti Kalnų Karabacho statusą apčiuopiamų vaisių nedavė – azerų ir armėnų ginčas išlieka vienu „įšaldytų konfliktų“ posovietinės Europos erdvėje.

Neužbaigtas konfliktas ilgainiui tapo Armėnijos ekonomikos votimi – Azerbaidžano sąjungininkė Turkija uždarė sieną su Armėnija, tad valstybė šiuo metu atviras sienas turi tik su Gruzija ir Iranu be susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis.

Santykių atšilimo ženklų nedaug. Armėnijos ir Azerbaidžano lyderių susitikimai reti. Nors 2009-aisiais buvo viltingai pranešta apie galimą galutinę taiką, procesas vėl sustojo, o paliaubų sutartį vis sudrebina nauji jos pažeidimai.

Komentarai (2)