T-80 buvo naujausi Tarybų sąjungos tankai - tai turėjo būti kokybinis išskirtinumas iš kitų Varšuvos bloko šalių, naudojusius licenzijinius T-72. Jis buvo vienas greičiausių tankų savo sukūrimo laiku. Po TSRS griūties Rusijai liko daugiau nei 3400 vnt. šių tankų. Brangus išlaikymas ir ganėtinai silpnas pasirodymas Čečėnijos konflikte lėmė praktiškai visų jų užkonservavimą, naudojimui pasirenkant senesnius, bet patikimesnius T-72. Visgi nuo 2016 m. vasaros, Rusijos kariuomenė ėmė rimtai svarstyti planus pradėti grąžinti į tarnybą bent dalį aštuoniasdešimtukų, daugiausiai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.

Specialiai šiai kovos mašinai sukurtas dujų turbinos variklis itin tylus, generuojantis daug galios, tačiau kartu ir rajus. Anot rusiškų šaltinių, jis sunaudoja 8 litras kuro vienam kilometrui, kai T-72/T-90 sunaudoja 2-4 litrus. Karo sąlygomis buvo pastebėtas ir gana prastas atsparumas patiriamoms perkrovoms, pažeisti varikliai dažnai užsidegdavo. Tačiau kodėl rusai vėl į jį gręžiasi?

Pirmiausia dėl planuojamos dislokacijos vietos. Juos norima siųsti į Arktinį regioną, kur anot kūrėjų, jam būtu visai pakenčiama. Dėl T-80 sumontuotų variklių konstrukcijos specifikos (dujų ir kuro mišinio energija suspaustų dujų pavidalu įsuka turbiną, kuri energiją paverčia mechanine jėga), jam žemesnės nei -50 laipsnių temperatūros netrukdytu efektyviai veikti.

Toks dislokavimas būtu atsakas į NATO planus pasiųsti karius prie Rusijos šiaurinių sienų. Amerikiečiai apie tankus neužsimena, tačiau Abrams turi panašaus tipo variklį ir jam taip pat neturėtu būti daug problemų veikti didelio šalčio sąlygomis. Tereiktų politinės valios juos ten pasiųsti.

Antra priežastis galėtu būtu greitesnis pajėgų užpildymas technika iki bus pradėta serijinė T-14 „Armata“ gamyba. Kol kas šios platformos planas – pirmieji 120 vienetų tik nuo 2018 m. Tuo tarpu Rusijai apie pajėgumus reikia galvoti jau dabar. Iki 2020 m. žadama pašalinti iš tarnybos paliktus tarnauti T-80U. Viso „U“ naudojami daugiau kaip dvidešimt metų prie Maskvos dislokuotoje ketvirtojoje gvardijos tankų divizijoje, kurią tankų nurašymo atveju reiktu visiškai perkomplektuoti. Tai būtu virš 300 vnt. pagrindinių kovos tankų.

Dėl suprantamų priežasčių, prieš grąžinant į tarnybą, paprasti T-80 būtu modernizuoti iki BV versijos. Ją turėtu atlikti Omsko įmonė „Omsktransmash“ jau kitų metų pradžioje. Planuose pirmiausia ruošiamasi atnaujinti variklio elektros generatorių, įmontuoti naujesnės kartos starterius, visa tai turėtu sumažinti kuro sąnaudas. Nauja gesinimo sistema turėtu padidinti variklių skyriaus priešgaisrinį saugumą. Priešų atakoms atremti būtu atnaujintos reaktyviųjų šarvų plokšteles (greičiausiai į trečios kartos „Realikt“).

Apžvalgininkai daugiausiai dėmesio skiria planams sumontuoti ugnies kontrolės sistemas „Sosna-U“. Tai viena naujausių sistemų montuojamų tik į trečios kartos T-72 modifikacijas bei T-90. Sistema suteikia termovizoriaus, lazerinio taikymo ir automatinio taikinio sekimo galimybes. Pagrindines reikalingas funkcijas pirmiau aptikti ir sunaikinti priešus šiuolaikiniame kare.

Britų gynybos analitikai iš „IHS Janes“ pažymi, kad tokie atnaujinimo planai buvo siūlyti dar 2002 m. Pagal ją norėta modernizuoti visus turimus tris tūkstančius tankų. Ar galima tikėtis tokio masto grąžinimo į tarnybą? Vargu. Minimais metais Rusija rimtai rinkosi tarp planų tęsti T-90 modernizaciją ar bandyti kurti T-95, kaip alternatyva buvo pateikta ir T-80 modernizacija. Visi tuo metu pasiūlyti variantai turėjo tas pačias silpnąsias vietas šiuolaikinėje kovoje, įgula buvo itin pažeidžiama naujausios ginkluotės panaudojimo atveju. Buvo galima detonuoti pačio tanko amuniciją, kuri savo sprogimu pražudytu karius.

Šiuo metu jau sukurta „Armata“, kurią reikės pirkti. Grąžinus daug senesnių tankų, paprasčiausiai neliktu vietos moderniems tankams armijoje. Realiausia išvysti apie 500 atnaujintų tankų, reikalingų divizijai bei nedidelių karinių grupių dislokavimui už poliarinio rato.

Arnas Mulokas

Komentarai (3)