Putino pageidavimai niekam neįdomūs: JAV patyliukais Lietuvoje dislokavo specialiųjų operacijų karius ir dar kai ką (Video) ()
Dešimtys JAV specialiųjų operacijų pajėgų karių šiuo metu yra dislokuoti Baltijos šalyse, siekiant sustiprinti šių valstybių gynybą ir sustiprinti Amerikos gebėjimus aptikti grėsmę keliančios Rusijos pastangas destabilizuoti Lietuvą, Latviją ir Estiją, skelbia JAV dienraštis „The New York Times“.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jie yra mirtinai išsigandę Rusijos“, – dienraščiui pareiškė JAV Specialiųjų operacijų pajėgų vadas, generolas Raymondas A. Thomasas, kuris nesenai lankėsi Lietuvoje.
Milžinišką kovinę patirtį turintis R. A. Thomasas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karius gerai pažįsta dar nuo misijos Afganistane laikų, kur jis dirbo beveik be pertraukos nuo 2001 metų.
Anot R. A. Thomaso, Baltijos šalių karininkai labai atviri apie jų valstybėms keliamas grėsmes ir tikisi Amerikos lyderystės. Būtent todėl, pasak amerikiečių generolo, jo vadovaujamos specialiosios pajėgos yra nuolat laikomos Baltijos valstybėse, kurių elitiniai kariai užmezgė glaudžius ryšius su JAV specialiosiomis pajėgomis.
R. A. Thomasas pabrėžė, kad nors per pastaruosius kelerius mėnesius įvykęs JAV specialiųjų pajėgų dislokavimas buvo atliekamas tyliai, vis dėlto jis nėra slepiamas ir rusai apie tai žino, mat Kremliui toks pajėgiausių JAV karių atvykimas yra savotiškas signalas.
Amerikiečiai į Lietuvą, Latviją ir Estiją atsigabeno itin pažangią žvalgybos technologiją ir naudoja platų spektrą kitų slaptų žvalgybinių pajėgumų. Baltijos šalių karininkai vertinami dėl savo žinių apie konvencines Rusijos pajėgas bei vis dažniau Kremliaus taikomas kibernetines priemones.
„The New York Times“ pabrėžė, kad reaguodamos į galimą Maskvos grėsmę Baltijos šalys smarkiai padidino savo išlaidas gynybai, o Lietuva ir Latvija yra didžiausią pažangą padariusios šalys. Savo ruožtu Estija jau šiais metais turėtų skirti 2,2 proc. nuo BVP.
Be nacionalinių pajėgumų šiemet Baltijos šalių gynybą sustiprins daugiašaliai NATO batalionai. Vis dėlto, specialiųjų pajėgų vienetų dislokavimas yra ne tik atgrasomoji priemonė, bet ir kritinis žingsnis, siekiant sustiprinti žvalgybinius pajėgumus.
Dirbdami išvien su Lietuvos specialiųjų pajėgų kariais amerikiečiai, tarp kurių, kaip skelbiama, yra ir Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojai, galės iš anksto perspėti apie bet kokius bandymus kelti tiesioginę karinę grėsmę.
Tuo pat metu specialiųjų operacijų pajėgų kariai gali patys itin greitai reaguoti į iškilusias grėsmes bei užvedinėti JAV bei visos NATO pranašumu laikomą aviaciją ant taikinių, jei kiltų toks poreikis.