Rusijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atstovai vis aktyviau buriasi į sukarintas kuopeles, kurių užsiėmimai primena karinių veiksmų simuliaciją. Jie teigia, kad ruošiasi neišvengiamam karui, rašo „The Washington Post“.

Denisas Garjevas – buvęs Rusijos karinių pajėgų karys, istorijos studentas Sankt Peterburgo universitete. Jis yra vienas iš savanorių, treniruojančių prie tokių kuopų besijungiančius vaikinus. 2009 metais D.Garjevas nusprendė, kad politinio aktyvumo nebeužtenka, ir ėmė kviesti rusus ginkluotis ir mokytis naudotis ginklu.

Po kurio laiko jis pradėjo vesti mokymus civiliams. 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, jis ėmė treniruoti savanorius, norinčius prisijungti prie Imperijos Legiono, priklausančio kraštutinių dešiniųjų Rusijos imperiniam judėjimui. D.Garjevas dalyvavo ir kovose Rytų Ukrainoje.

Jo teigimu, tokius mokymus praėjo 300 civilių vyrų, pritariančių imperinės Rusijos atkūrimo idėjai. Tiesa, D.Garjevas nėra Vladimiro Putino gerbėjas. Jo manymu, dabartinė Rusijos valdžia yra korumpuota ir per mažai ginanti etninių rusų teises užsienyje.

Rusijos teisėsauga kelis kartus krėtė klubą ir sekė jo veiklą. Karas Ukrainoje suvienijo Kremliaus ir imperijos atkūrimo trokštančių radikalų interesus. Nauji užsienio politikos uždaviniai atitraukė Kremliaus dėmesį ir nuo radikalų grupuočių. „Mes negauname jokios paramos, bet ir nesame naikinami“, – BBC filmavimo komandai pasakojo Imperijos Legiono narys Ruslanas Starodubovas.

Ukrainietiškumą laiko pasiutlige

D.Garjevas Ukrainą vadina netikra valstybe, kuri buvo sukurta Sovietų Sąjungos laikais. Jo teigimu, Rusijos televizijos neteisingai atskleidžia tai, kas vyksta Ukrainoje, pabrėždamos etninį konfliktą, nors jo ten net nėra. Buvusio kario manymu, visi ukrainiečiai yra tie patys etniniai rusai.

„Ukrainietiškumą mes matome kaip pasiutligę. Žmogus serga. Arba į karantiną jį, arba likviduoti, nes užkrės kitus“, – aiškino Rusijos radikalas. „Vakarų tikslas yra susilpninti mus, verčiant žudyti vieniems kitus. Ir jiems sekasi“, – dėstė savo teoriją D.Garjevas.

Jis pasakojo, kad daugelis kraštutinės dešinės atstovų, buvusių karių nustojo važinėti į Ukrainą kariauti dar 2015 metais, kai pamatė, kad „kova vyksta tarp Rusijos, Ukrainos ir Vakarų oligarchų“. „Vienu metu mes matėme galimybę pakeisti istoriją, o dabar jos nebėra“, – nusivylęs teigė D.Garjevas, mokantis civilius naudotis pistoletu „Makarov“.

Istoriją studijavusio vyro teigimu, karas Ukrainoje dar labiau išaugino jo kursų paklausą. Žmonių ateina trigubai daugiau. Panašius kursus, kuriuose mokoma karinio pasirengimo, veda ir kitos radikaliai nusiteikusių nacionalistų grupuotės. „Karinės pratybos yra vienintelis realus dalykas, kuo jie užsiima“, – teigė ekstremizmą Rusijoje stebinčios organizacijos SOVA centro atstovas Aleksandras Verchovskis. „Jie nusivylė politinėmis idėjomis, bet vis dar užsiima kariniais veiksmais“, – konstatavo jis.

Kritikuoja ir V.Putiną

D.Garjevo kuopelės būstinė papuošta įvairiais kariniais apdovanojimais, gautais Ukrainoje. Prie durų guli kilimėlis kojoms valytis su JAV prezidento Baracko Obamos atvaizdu. Kai kurios lentynos apklijuotos lipdukais iš opozicijos eitynių, su užrašais, kaltinančiais patį V.Putiną korupcija. „Keisčiausia, kad valdžia juos toleruoja... Nežinau kodėl“, – sakė A.Verchovskis. D.Garjevo ir kitų panašių veikėjų sukarinti būriai nėra paslaptis.

Lapkričio mėnesį juos filmavimo ir televizija iš Sankt Peterburgo. D.Garjevo teigimu, per penkerius metus jis sulaukė daugiau nei 500 vadinamųjų mokinių. Kadetai yra skirstomi į dvi grupes: tuos, kurie nori dalyvauti lauke vykstančiuose kariniuose mokymuose, ir tuos, kurie labiau nori išmokti savigynos bei ginklo valdymo.

Daugelis jų būtent čia pirmą kartą į rankas paima „Kalašnikov“ automatą. Vienas jų – 30-metis Timofejus Filkinas iš Permės miesto Uralo kalnuose. Jo teigimu, jis pastaruosius metus mažiausiai pusvalandį per dieną skirdavo karo Ukrainoje stebėjimui ir pats ruošėsi galimam karui. „Jei neturėčiau šeimos, tai būčiau rimtai svarstęs vykti kariauti į Donbasą 2014-ųjų gegužę ar birželį, nors nežinau, ar būtų užtekę tam drąsos“, – sakė jaunas vyras.

Aplinkos apsauga besidomintis ir šį mokslą Permės politechnikume dėstantis T.Filkinas į karinio pasirengimo kursus Sankt Peterburge važinėja su šeimos palaiminimu. „Dabar, kai esu šeimos žmogus, mano strategija kiek kitokia. Turiu ginti vietas arčiau namų“, – aiškino jis, teigdamas, kad nejaučia simpatijų Rusijos Imperiniam judėjimui.

„Aš esu ortodoksų tikėjimo atstovas, bet manau, kad mano ir valdžios nuomonės išsiskiria. Negalėčiau pasakyti, kad esu monarchistas ar Rusijos nacionalistas“, – gynėsi akademikas iš Permės.

Ruošiasi karui

Kitas kadetas iš Čeliabinsko Sergejus Smirnovas demonstravo dar didesnį abejingumą politiniams reikalams. „Mane domina kariniai užsiėmimai, vyriški darbai, sunkūs, ekstremalūs užsiėmimai. Dalykai, kurie verčia pajusti fizinį diskomfortą“, – aiškino verslininkas ir tinklaraštininkas iš Čeliabinsko. Jis planuoja vasario mėnesį kopti į Kilimandžaro kalną.

„Nematau jokios grėsmės. Manau, kad tikras vyras turi visada būti pasiruošęs“, – tikino S.Smirnovas. 33 metų Andrejus Timofejevas save vadina „nuobodžiaujančiu vadybininku“ ir teigė, kad į D.Garjevo vedamus karinio parengimo kursus užsirašė, nes žmona po vaiko gimimo nebenori, jog jis užsiiminėtų ekstremaliu sportu. „Aš nepritariu tokioms ekstremalioms politinėms pažiūroms“, – gynėsi jis, kalbėdamas apie Rusijos Imperinio judėjimo idėjas.

„Nematau nieko blogo, galėdamas pagelbėti savo tautai, bet nėra gerai griebtis ekstremalių idėjų. Nereikia būti nei ultranacionalistu, nei ultratolerantišku“, – samprotavo A.Timofejevas. D.Garjevo teigimu, svarbiausia šiuose kariniuose užsiėmimuose ne narystė kažkokiame judėjime, o pasirengimas galimiems įvykiams. „Aš neliepiu mokiniams tapti vienos ar kitos politinės grupės nariais.

Tik sakau, kad visi mes esame Rusijos žmonės ir artėjančiame kare turėsime žengti kartu – ortodoksai, komunistai ar pagonys“, – aiškino D.Garjevas.

Komentarai (2)