Šio amžiaus pradžioje itin suaktyvėjus kovai su terorizmu atsirado paradoksas, kai iš brangaus lėktuvo metama brangi bomba vien tam, kad sunaikintumei keliolikos dolerių vertės palapinę kažkur dykumoje. Viena aktyviausių tokių veiksmų dalyvė JAV pati ėmė stebėtis greitai augančiomis misijų sąskaitomis, bet nuo pastangų negreitėjančiomis operacijomis. Kaip išlaikyti precizišką atakos tikslumą, bet sumažinti už tai sumokamas sumas? Atsakymas – lengvieji propeleriniai lėktuvai.

JAV ir pasaulyje siautė finansų krizė, bet šalis dalyvavo ne viename brangiame kare su teroristinėmis grupuotėmis. Su pažadais sumažinti karines išlaidas rinkimus laimėjo Demokratų partijos kandidatas. Vos tapęs prezidentu, Barakas Obama 2009 metais inicijavo programą kodiniu pavadinimu LAAR arba dažnai sutinkamą trumpiniu OA-X (observation/attack – stebėjimo/atakos). Tikslas buvo įsigyti specialiai paruoštų lėktuvų galinčių pigiai atlikti misijas sąlyginai saugiuose rajonuose. Jie turėjo gebėti kilti nuo pusiau paruoštų aerodromų (be kietos dirbtinės dangos), turėti apsaugotą kabiną ir variklį, gabentis modernios ginkluotės, gebėti atpažinti jei į juos nusitaikė karinis radaras. Kartu turi būti integruota moderni elektrooptinė ir infraraudonųjų spindulių diapazono įranga galinti sekti ir nutaikyti ginkluotę ar perduoti surinktą informaciją kitiems. Vis tik toliau testų pasistūmėta nebuvo, sprendimai įsigyti vis strigo įvairių komitetų blokavimuose ar skunduose federaliniam teismui.

Toks situacijos vilkinimas problemos žinoma neišsprendė. Šių metų sausio 16 d. JAV senatorius Džonas Makeinas (John McCein) pristatė savo valdomo ginkluotųjų pajėgų komiteto parengtą ataskaitą: „Sugrąžinti JAV galią“. Joje pateikiamos rekomendacijos 2018 - 2022 m. gynybos biudžeto išlaidų kryptims. Konstatuojama, jog JAV oro pajėgos šiuo metu nurašo daugiau kaip 400 orlaivių ir lieka tik su 1100 aktyviais karinės paskirties lėktuvais. Nors 2012 m. iškeltais strateginės gynybos tikslais turi turėti 2250 lėktuvų.

Žinoma jau užsakyta nemažai naujų naikintuvų, bet jų gamyba stipriai užtruks ir pajėgumai dėl vis vėluojančio F-35A debiuto stipriai atsilieka nuo plano. Jo komiteto manymu, per metus geriausiu atveju bus pasiekta po 48 vnt. F-35 gamybos apimtis. Todėl tik apie 2040 metus bus galima tikėtis turėti visus per pusantro tūkstančio užsakytų trisdešimt penktukų. Greta ilgo laukimo fakto ataskaitoje pastebima, kad jų naudojimas stipriai brangins operacijas. Dėl ko reikia turėtu daugiau pigesnių skraidymo kašto lėktuvų. Rekomendacija – įsigyti 300 lengvųjų atakos lėktuvų.

Kalbant skaičiais, tikint kad F-35 valandos skrydžio kaina bus 42 tūkstančiai dolerių, A-10 skrydis dabar kainuoja 11,5 tūkstančio dolerių, pagal OA-X planus lengvasis orlaivis turėtu sunaudoti dar mažiau, iki 4000 dolerių. Ir tai įmanoma! Obamos administracijos stumti realiai egzistuojantys lėktuvai A-29 Super Tucano ir AT-6 Wolverine (ernis) skrydis kaštuoja vos po 1000 dolerių už valandą. Abu lėktuvai skrydžio valandai sunaudoja po 160 kg kuro, tuo tarpu panašias funkcijas galintis atlikti F-15E su tiek galėtu skristi vos šešias minutes.

Prieš beveik metus pulkininkas Michael W. Pietrucha nagrinėjo galimus variantus. Savo straipsnyje aprašė ir daugiau konkurentų, bet užbėgdamas už akių galiu pasakyti, jog dalis buvo pasenusios platformos, o dalis tik siūlomų prototipų kurie realiai nėra sukurti. Favoritai moderniausi brazilų kompanijos Embraer ir amerikiečių Beechraft kūriniai. Įdomus faktas: abu naudojantys tokį patį variklį.

Brazilų A-29 pirmą kartą į orą pakilo 1999 m., amerikiečių AT-6 metais vėliau. Kaip ir galima tikėtis, braziliškas orlaivis daugiausiai pasisekimo sulaukė Pietų Amerikos žemyne. Kol kas be čia jie dar tarnauja Afganistano oro pajėgose, kai pastariesiams keliolika lėktuvų nupirko amerikiečiai. Amerikietiškasis AT-6 atakos lėktuvas dominuoja Šiaurės Amerikos žemyno rinkose. Pastarųjų taip pat turi JAV sąjungininkai: graikai, britai, žydai, zelandiečiai. Nuo 2009 m. amerikiečių valdžia šių lėktuvų naudotojų geografiją plėtė perduodama keliolika Irako pajėgoms.

Techniškai super tukanas kur kas geriau šarvuotas, gali gabenti raketų paleidimo įrenginius, oras – žemė raketas, laisvakrites bei lazeriu nutaikomas bombas. Tačiau negali naudoti GPS signalais nutaikomos amunicijos. Ernis programos iškeltus tikslus gali pasiekti tik po rimtų modifikacijų, be to jog jis mažiau šarvuotas, gali gabentis mažiau kuro. Bet jis pats mažesnis. Ginkluotės srityje galėtu gabenti lazeriu ir GPS signalais nutaikomas bombas, valdomas ir nevaldomas 70 mm raketas. Pietruchos manymu abu orlaiviai šiuo metu geriausi tokio tipo gaminami lėktuvai. Reikia rinktis iš jų.

Tad ar į amerikiečių kovines misijas grįš antrojo pasaulinio karo mašinas primenantys propeleriniai lėktuvai sužinosime netrukus. Tereikia politinės valios. Tuo tarpu faktai patys kalba už save, dauguma teroristų neturi šiuolaikinių priešlėktuvinių gynybos sistemų. Dabartinis modernių lėktuvų naudojimas stipriai kerta per kišenę. Dvejus metus trunkanti kova su DAESH pajėgomis JAV jau kainavo beveik 9 milijardus dolerių ir kas dieną prisideda po daugiau kaip 12 milijonų dolerių. Didžioji šių išlaidų dalis tenka tiesiog lėktuvų skrydžiams. Modernių, savo galimybėmis stipriai pranokstančių apačioje esančių priešų galimybes jiems pakenkti.

Parengė: Arnas Mulokas

Komentarai (3)