JAV karinio jūrų laivyno kovinei grupei priartėjus prie Korėjos pusiasalio, Šiaurės Korėja, gąsdinanti pasaulį branduolinėmis ambicijomis, tikina, kad yra pasirengusi karui. Įtampa regione toliau auga. „Quartz“ pabandė įsivaizduoti, koks būtų naujas Korėjos karas.

JAV lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ kovinė grupė praėjusį savaitgalį atšaukė numatytą kelionę į Australiją ir pajudėjo Korėjos pusiasalio link. Vašingtonas, regis, nusprendė pademonstruoti galią dėl vis sunkiau prognozuojamo ir agresyvaus Šiaurės Korėjos elgesio.

Pchenjanas įspėja: mes pasiruošę karui. Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė: „Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika pasirengusi reaguoti į bet kokius karo veiksmus, kurių trokšta JAV.“

Ekspertai, nagrinėjantys palydovines nuotraukas, įtaria, kad ši uždara šalis galbūt ruošiasi susprogdinti jau šeštąjį branduolinį užtaisą. Tad įtampa regione tik didėja.

Ar kariniai veiksmai pusiasalyje, kur per Korėjos karą 1950–1953 metais žuvo beveik 550 tūkst. karių ir dar šimtai tūkstančių civilių, tikrai įmanomi? Kokie jie būtų šį kartą?

Karo laivų kovinė grupė

Kim Jong Unas niekada nesulauks kvietimo apsilankyti JAV prezidento Donaldo Trumpo viloje „Mar-a-lago“ Floridoje. Tačiau Šiaurės Korėjos lyderis tikrai žino, kaip atkreipti į save dėmesį.

Kai D.Trumpas Floridoje vasarį priėmė Japonijos premjerą Shinzo Abe, diskusijas staiga pertraukė žinios apie Šiaurės Korėjos surengtą raketos bandymą. „Mar-a-lago“ staiga virto tarptautiniu krizių valdymo centru.

Šiaurės Korėja jau po kelerių metų gali įgyti pajėgumus smogti JAV vakarinės pakrantės metropoliams branduolinėmis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.

Pasaulis, žinoma, pripratęs, prie dėmesio ištroškusio Pchenjano karinių triukų. Bet juos vis sunkiau ignoruoti – branduoliniam potencialui reikalingas technologijas Šiaurės Korėja vysto pavojingais greičiais.

Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad Šiaurės Korėja jau po kelerių metų gali įgyti pajėgumus smogti JAV vakarinės pakrantės metropoliams branduolinėmis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.

Reikia pastebėti, kad prevencinis karinis smūgis – ar Šiaurės Korėjos, ar Šiaurės Korėjai – šiuo metu atrodo menkai tikėtinas. Kim Jong Uno režimui tai reikštų savižudybę, o Pchenjano priešininkams invazija ir režimo sunaikinimas labai daug kainuotų.

Tačiau konflikto galimybė auga. Pranešama, kad Šiaurės Korėjos pajėgos simuliuoja smūgius į JAV karines bazes Japonijoje, o tuo pat metu D.Trumpas tikina: „Jei Kinija neišspręs Šiaurės Korėjos problemos, tai padarysime mes.“

Be to, kaip jau minėta, Korėjos pusiasalio link savaitgalį pasuko JAV laivų kovinė grupė, kurios akcentas – vadinamasis superlėktuvnešis „USS Carl Vinson“. Pchenjano veiksmai jau vadinami grėsme JAV ir jų partnerių saugumui.

Koks būtų konfliktas, jei jis kiltų?

Nors Kim Jong Uno režimas vis grėsmingesnis, amerikiečiai ir jų sąjungininkai supa Šiaurės Korėją vis išmanesniais ginklais ir gynybos sistemomis.

Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje JAV baigia įrengti Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemą (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD), kuri neutralizuotų iš Šiaurės Korėjos paleistas raketas.

O praėjusį mėnesį per pratybas prie Korėjos pusiasalio krantų nuo lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ denio kilo modernūs naikintuvai F-35. Čia taip pat buvo JAV karinio jūrų laivyno specialiosios pajėgos, kurių nariai nukovė Osamą bin Ladeną.

Pchenjanas atsako žiniomis apie modernizuojamą raketų programą. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį Šiaurės Korėja sugebėjo pirmą kartą paleisti balistinę raketą iš povandeninio laivo.

Jeffrey Lewisas: „Šiaurės Korėja jau žino, kad raketos veikia. Dabar kariniai daliniai ruošiasi – imituoja branduolinį karą.“

Jei anksčiau šiauriečiai tiesiog norėdavo parodyti, kad jų raketos apskritai veikia, pastaraisiais metais bandymai kur kas išmanesni – jie rengiami skirtingose šalies vietose ir gana dažnai.

„Tai nėra raketų bandymai, tai jau yra karinės pratybos, – pastebėjo branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Jeffrey Lewisas. – Šiaurės Korėja jau žino, kad raketos veikia. Dabar kariniai daliniai ruošiasi – imituoja branduolinį karą.“

Tuo metu Lowy tarptautinės politikos instituto Sidnėjuje analitikas Euanas Grahamas mano, kad Pchenjanas gali nuspręsti smogti pirmas, jei manys, kad šaliai gresia smūgiai siekiant eliminuoti valdžią.

„Vis aiškiau, kad Šiaurės Korėjos turimo plano dalis – ankstyvi veiksmai ir branduoliniai veiksmai. Tad įvykiai įsibėgėtų, jei Šiaurė pamanytų, kad yra okupuojama“, – teigė E.Grahamas.

Jo teigimu, Kim Jong Uno režimas, be abejo, žino, kad branduolinio ginklo panaudojimas reikštų greitą kapituliaciją: „Tačiau jie prisimena Saddamą Husseiną Irake ir Muamarą Kadhafi Libijoje bei galvoja: jei jie būtų turėję branduolinį ginklą, jie šiandien būtų gyvi ir valdžioje.“

Turi daug vidutinio nuotolio raketų

Po JAV surengtų oro smūgių Sirijoje Šiaurės Korėja leido suprasti, kad būtent taip ir galvoja.

„Tai, kas nutiko Sirijoje, dar kartą parodė, kad nuo imperialistų agresijos galima gintis tik turint pajėgumų, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. – Mes pasielgėme teisingai, kai ženkliai sustiprinome savo branduolines pajėgas.“

Tiesa, nors Pchenjanas iš tiesų daro pažangą kurdamas ginklus, režimas taip pat linkęs priešininkams vaizduoti, kad galios turima daugiau nei iš tiesų. Antai 2012 metais per karinį paradą pasauliui buvo parodytos neva tarpžemyninės balistinės raketos, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo klastotės.

Kita vertus, Šiaurės Korėja iš tikrųjų turi šimtus trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų, kuriomis galėtų kėsintis į taikinius Korėjos pusiasalyje ir Japonijoje.

Anot Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto, branduolinių galvučių greičiausiai turima 10-12, be to, išvystyti pajėgumai kiekvienais metais pasigaminti dar 4-6.

Praėjusiais metais kaimyninė Pietų Korėja apsirūpino raketomis, kurios geba naikinti bunkerius. Akivaizdu, kad siekiama turėti galimybę smogti neretai po žeme paslėptiems šiauriečių branduolinės programos objektams.

Ar ilgai truktų kariniai veiksmai?

Pasak Pusano nacionalinio universiteto Pietų Korėjoje profesoriaus Roberto Kelly, jei Kinija neatskubėtų į pagalbą Šiaurės Korėjai, šios šalies pajėgos konvenciniame sausumos kare JAV ir jų sąjungininkams nusileistų per „šešias savaites, mėnesį, daugiausia du mėnesius“.

Aišku, jei būtų vykdomos abipusės branduolinės atakos, scenarijus būtų kitoks, tačiau amerikiečiai su sąjungininkais tokio varianto greičiausiai nesirinktų.

„Jei pusiasalyje būtų apsikeista branduoliniais smūgiais, tai reikštų, kad visos kitos galimybės jau būtų išnaudotos. Tuomet gyventume labai pasikeitusiame pasaulyje. Bet nemanau, kad tai kelias, kuris bus renkamasis“, – svarstė E. Grahamas.

Šiauriečiams greičiausiai net nebūtų suteikta galimybė panaudoti branduolinį ginklą. Pietų Korėjos visuomenė greičiausiai pultų į paniką dėl radioaktyvios taršos. Be to, E. Grahamas pažymi, kad net JAV – nors iki Amerikos toli – galėtų pasiekti radioaktyvūs debesys.

Galiausiai šiauriečiams greičiausiai net nebūtų suteikta galimybė panaudoti branduolinį ginklą.

„Modernios JAV karinės strategijos dalis – eliminuoti strateginius taškus. Amerikiečiai puikiai sugeba tiksliai ir efektyviai smogti priešo vadovybei bei sunaikinti vadavietes. Mintis tokia, kad kai tik daliniai mūšio lauke negalės susisiekti su vadais, jie pradės pasiduoti. Pchenjanas būtų izoliuotas ir negalėtų duoti įsakymo paleisti raketą“, – tvirtino R. Kelly.

Kaip elgtųsi Kim Jong Unas, turintis daugiau nei 1 mln. karių? Jis greičiausiai įsakytų užimti Seulą – pernai gruodį Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos per pratybas puolė Pietų Korėjos prezidento rūmų maketą.

Bet analitikai tvirtina, kad Pietų Korėjos ir JAV pajėgos atremtų šiauriečių puolimą, o netrukus Šiaurės Korėjos kariai pradėtų bėgti.

Cheminiai ginklai

Dar viena galimybė – kad Šiaurės Korėja pultų Pietų Korėjos miestus cheminiais ir biologiniais ginklais. E.Grahamas mano, kad tarptautinė bendruomenė neskiria pakankamai dėmesio Pchenjano cheminėms atsargoms.

„Manau, kad net labiau tikėtina, jog režimas panaudotų ne branduolinį, o cheminį ginklą. Branduolinio ginklo panaudojimas Kim Jong Unui būtų labai rizikingas, o cheminis ginklas – savotiškas tarpinis variantas“, – sakė E.Grahamas.

Šiaurės Korėja niekada nepasirašė 1993 metų Cheminio ginklo konvencijos, draudžiančios vystyti ir kaupti tokios ginkluotės atsargas. Vis dėlto manoma, kad Pchenjanas tikrai turi cheminių ginklų.

Į taikinius nervus paralyžiuojančios dujos esą būtų siunčiamos konvencinėmis raketomis, o dar viena galimybė – bepiločiai orlaiviai, kurie cheminius ginklus galėtų nugabenti toliau nei raketos. Seule manoma, kad šiauriečiai turi apie tūkstantį dronų.

Šiaurės Korėja niekada nepasirašė 1993 metų Cheminio ginklo konvencijos, draudžiančios vystyti ir kaupti tokios ginkluotės atsargas.

„Artilerija palieka aiškius pėdsakus, o ataka bepiločiais orlaiviais įneštų chaoso. Nors karine prasme tokių smūgių efektyvumas būtų abejotinas, jie taptų psichologinio spaudimo dalimi“, – tvirtino E.Grahamas.

Svarbūs tuneliai

Net turint omenyje, kad kovoje būtų pasitelktos aukštosios technologijos, Šiaurės Korėjos pajėgų vadaviečių tinklą eliminuoti būtų nelengva dėl kur kas paprastesnio Pchenjano ginklo – tunelių.

Šiaurės Korėja turėjo ilgus dešimtmečius, kad galėtų dar labiau išplėsti ir taip itin įmantrų tunelių tinklą, kuris tapo didžiuliu galvos skausmu JAV pajėgoms per Korėjos karą praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

„Manau, kad kitos tokios šalies pasaulyje, kuri turėtų tiek daug tunelių, nėra. Nesunku teigti, kad eliminuoti aukšto rango taikinius Šiaurės Korėjoje būtų labai sunku“, – mano E.Grahamas.

Sunku, bet nebūtinai neįmanoma. Jau minėta, kad Pietų Korėja turi pažangių raketų, kurios geba įsiskverbti į bunkerius ir tunelius.

O tuneliai šiauriečiams reikalingi, matyt, ne tik gynybai. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje po demilitarizuota zona buvo aptikti tuneliai, jungiantys dvi šalis.

R.Kelly teigimu, Šiaurės Korėjoje šimtai tūkstančių kovotojų „tikrai tiki ideologija“ ir „dievina“ Kim Jong Uną.

Šiaurės Korėja tikino, kad ten kasama anglis, bet Seule tuomet teigta, kad tuneliais planuota slapta siųsti karius į pietus, o požeminiais praėjimais net įmanoma pasiekti Pietų Korėjos sostinę.

Ištikimų karių Pchenjanas turi užtektinai. R.Kelly teigimu, Šiaurės Korėjoje šimtai tūkstančių kovotojų „tikrai tiki ideologija“ ir „dievina“ Kim Jong Uną.

Šie kariai konvencinio pralaimėjimo JAV ir jų sąjungininkams atveju galėtų atsitraukti į kalnus, persigrupuoti ir dar ilgai puldinėti priešininkų pajėgas.

Komentarai ()