Š. Korėjos istorija, kurią visi pamiršo: tai prasidėjo kaip JAV, sovietų ir kinų sąjunga, o dabar tai tiesiog slaptos Kinijos strategijos dalis? (3)
Donaldas Trumpas atrodo nepatenkintas, kad Kinija neišsprendė Šiaurės Korėjos problemos, interneto svetainėje independent.co.uk teigia Šiaurės ir Pietų Korėjų aktualijas analizuojantis Andrew MacLeodas. Tačiau ar JAV prezidentas suvokia, kad Kinija galbūt ir nenori spręsti tos problemos? Ar D. Trumpas supranta, ko nori pagrindiniai veikėjai – Šiaurės Korėja, Pietų Korėja ir Kinija, ar jis tik spėlioja?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV, sovietai ir kinai kovojo išvien su korėjiečiais, kad nutrauktų nuožmią Japonijos vykdytą Korėjos pusiasalio okupaciją. Nedaugelis prisimena, kad šios šalys tuomet buvo sąjungininkės.
Karo pabaigoje sovietai ir amerikiečiai susitarė, kad sovietai išvaduos šalies šiaurinę dalį iki 38-osios paralelės, o amerikiečiai – pietinę dalį. Būsimos Šaltojo karo priešininkės savo išvaduotose teritorijose sukūrė marionetinius režimus.
Po suirutės Šiaurėje į valdžią galiausiai atėjo Kim Il-Sungas. Šiandien Šiaurės Korėjoje Kim Il-Sungas garbinamas kaip pusdievis, jo gimimo metai dabar yra pirmieji naujojo šalies kalendoriaus metai.
O po to prasidėjo Korėjos karas. Šiaurės Korėjos istorijos knygose sakoma, jog karas prasidėjo tada, kai amerikiečiai įsiveržė į šiaurinę pusiasalio dalį, nors visi turimi faktai byloja, kad buvo priešingai.
Kad ir kokia būtų tiesa, Šiaurės Korėjoje vyrauja įsitikinimas, kad karą pradėjo amerikiečiai, nes būtent tuo jiems nurodė tikėti Kim Il-Sungas.
Šiaurės Korėjos gyventojai mano, kad amerikiečiai visada norėjo sunaikinti jų šalį. Tiesą sakant, amerikiečiai tikrai norėtų, kad Šiaurės Korėjos neliktų. Todėl šiaurės korėjiečiai Jungtinių Valstijų bijo greičiausiai ne be pagrindo.
Atsižvelgiant į visa tai, pasak A. MacLeodo, sunku patikėti, kad branduolinio ginklo klausimu Šiaurės Korėja nusileistų. Jų nuomone, branduolinis ginklas yra būtinas šalies išlikimui.
Tad ar susivienijimas padėtų išspręsti šią problemą? Šiaurės Korėja vis dar tikisi suvienyti abi Korėjas, tačiau – Šiaurės Korėjos sąlygomis. Antra vertus, Pietų Korėja nori arba suvienyti pusiasalį savo sistemos pagrindu, arba nieko nekeisti.
Pietų Korėjos piliečiai susivienijimo klausimu yra pasidalinę pagal amžių. Vyresnio amžiaus žmonės nori susivienijimo, o jaunimas pasidomi Vokietijos susivienijimu, sužino, kiek tai kainavo, ir sako „ne, ačiū“.
Tačiau netgi tie, kurie pasisako už susivienijimą, pirmenybę teikia savo sistemai ir yra pasirengę ginti savo šalį, jei kita šalis pradėtų puolimą.
Atsižvelgiant į visa tai, sunku patikėti, kad taikus susivienijimas būtų įmanomas. Skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos yra daugkart didesni nei skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos.
Taikus Korėjos susivienijimas, kaip dabartinės krizės sprendimas, yra neįgyvendinama svajonė. Iš tiesų, abi Korėjos norėtų, kad kitos šalies režimo neliktų. „Nacionalinės vienybės vyriausybės“ variantas nėra net svarstomas.
Be to, nei Rusija, nei Kinija nenorėtų matyti amerikiečių karių prie savo sienų su Šiaurės Korėja. Rusija ir Kinija visiškai atmeta variantą, kad Pietų Korėja perimtų Šiaurės Korėją, nes, be kita ko, tai reikštų, kad išaugtų JAV politinė ir karinė įtaka pusiasalyje.
Turbūt geriausia, ko galima tikėtis, anot A. MacLeodo, – tai status quo iki tol, kai vieną dieną Kinija perims Šiaurės Korėją kaip pusiau autonominę provinciją, kurios statusas būtų šiek tiek panašus į Tibeto.
Be to, Kinija žino, kad panorėjusi ji gali tiesiog kirsti sieną ir lengvai perimti Šiaurės Korėjos kontrolę. Tad kodėl Kinija galėtų norėti, kad nestabilumas išliktų?
Greičiausiai Kinija vadovaujasi makiaveliška logika. Jungtinės Valstijos Šaltajame kare nugalėjo palaipsniui privertusios sovietus bankrutuoti. Ar šiandien Kinija nesielgia panašiai su amerikiečiais?
Prieš penkiolika metų, kai atrodė, kad JAV ruošiasi imti mažinti išlaidas gynybai, Kinija ėmė žvanginti ginklais Taivano sąsiauryje. Tai privertė JAV toliau išlaidauti ir skolintis.
Prieš penkerius metus, kai amerikiečiai vėl norėjo sumažinti išlaidas, Šiaurės Korėja surengė branduolinio ginklo bandymą. JAV buvo priversta toliau išlaidauti ir skolintis.
Galbūt Kinija iki šiol nesustabdė Šiaurės Korėjos tik dėl to, kad Pchenjanas daro būtent tai, ko nori kinai, – kad amerikiečiai ir toliau išlaidautų, svarsto straipsnio autorius.
Tačiau kaip bus dabar, kai Baltuosiuose rūmuose atsidūrė D. Trumpas? Jis atsakomybės naštą perkėlė Kinijai, o kinai nemėgsta prarasti reputacijos. Pekinui nepatinka, kai atskleidžiamos jo kortos.
Ar tik nepaaiškės, kad D. Trumpas meistriškai įvarė Kiniją į kampą ir privertė ją ko nors imtis? Ar Kinija tikrai norėtų pripažinti negalinti sustabdyti Kim Jong-Uno? Kinija siekia atkurti Šilko kelią, taip kovodama su JAV dėl viešpatavimo.
Kinija siekia toliau didinti savo įtaką, tačiau nenori tikro karo, nes ji jau laimi ekonominiame kare. Tad ko galima laukti dabar?
Greičiausiai Kinija pristabdys Kim Jong-Uną tiek, kad parodytų jį kontroliuojanti, tačiau ne tiek, kad amerikiečiai galėtų atsipalaiduoti ir pradėti mažinti savo išlaidas.
