Britų armija — ištikima savo šalies ginkluotės sektoriui, iki šiol naudojosi savomis, beveik 40 metų senumo, sistemomis. Nereikia nė sakyti, kad jų galimybės vis labiau atsiliko nuo to ką gali panaudoti potencialūs priešai. Kol kas iš „Land Ceptor“ iššautas tik pirmasis taikinį numušantis testinis šūvis, bet jau greitai sistema bus pabaigta ir įtraukta į armijos technikos gretas.

Senosios, 1971 metais pradėtos naudoti, „Rapier“ raketų paleidimo sistemos tebuvo viso labo priekaba. Savo laiku buvo naujoviškas pasiūlymas, nes ją buvo galima prikabinti praktiškai prie bet kurio automobilio nugabenančio iki paskirties vietos. Priekaba turėjo sumontuotą radarą aptinkantį priešus ir raketas numušančios priešus.

Kompaktiška gynybos sistema laiku bėgant susidūrė su natūraliais apribojimais trukdžiusiais plėsti jos galimybes. Be to toks priekabos tipo variantas smarkiai ribojo pravažumą. Nekalbant apie judėjimo greitį bekelėmis.

Naujoji patalpinta ant didelio pravažaus sunkvežimio galo. Radaro bei valdymo centras iškelti į kitus sunkvežimius. Vieną bateriją sudarys trijų sunkvežimių būrys. Šios didelio pravažumo sistemos savo pozicijas galėtų pasiekti įveikdami, bet kokias kelyje pasitaikiusias kliūtis. Atvykus į vietą, sistema per 20 minučių būtų parengta ginti oro erdvę.

Britų sukurta nauja CAMM raketa gebės numušti tiek itin artimo (mažiau nei 1 km atstumu esančius objektus) tiek iki 25 kilometrais nutolusius taikinius. Kuriama ir ilgesnio nuotolio, iki 45 km, taikinius pasiekianti raketa. Pastaroji kol kas testavimo stadijoje, o štai standartinė CAMM jau nuo šių metų oficialiai naudojama laivyno fregatose. Su laiku tapsianti standartine gynybine sistema nuo atakų iš oro visoms kariuomenės rūšims.

„Land Ceptor“ platforma CAMM raketas paleis minkštuoju būdu, jas į orą, iš paleidimo vamzdžių, išmes dujų generatoriaus sugeneruotos dujos. Taip ne tik pati sistema patirs mažesnę žalą ilgainiui prailginsiančia tarnavimo laiką, bet taip pat bus taupomas raketos variklis. Toks paleidimo būdas padidina maksimalų raketos veikimo lauką. Kariškiams ši sistema bemaž trigubai padidins uždengiamą dangaus skliauto plotą lyginant su prieš tai buvusia.

Didelį pavojų taikiniams kels ir naujos kartos taikymosi būdas. Didžiąją dalį kelio iki taikinio raketas ves radaras. Tik atsiradusi netoli sunaikinamo objekto raketa įjungs savo taikymosi daviklius. Šitoks atvedimo būdas turi ženkliai padidinti daromą žalą. Aptikus paskutinėmis sekundėmis iki ji susprogdins savo galvutę, kur kas sunkiau neutralizuoti.

Išplatintoje vaizdo medžiagoje matome, kad sistema testuojama Švedijoje, žiemos sąlygomis, Vidselo bandymų poligone. Tai vienas paskutiniųjų sistemos bandymų etapų. Ji sėkmingai numuša tokiems testams skirtą droną „BQM-167“.

Britai tikisi, kad sistema galėtų sėkmingai ginti objektus ne tik nuo dronų ar sraigtasparnių, bet ir nuo lėktuvų, išmaniųjų bombų ar net sparnuotųjų raketų. Norima jau 2020-ais ją turėti savo gretose.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai ()