Ginklų ekspertai įvertino Putino superginklus: „tai klinikinė beprotybė“ (Video) (6)
Ne vienas ir ne du ekspertai viešai abejoja Rusijos brukamu mitu, esą šalies kariuomenė ginkluojasi tikrų tikriausiais superginklais, skelbia „The Daily Mail“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bendrovės „Jane's by IHS Markit“ vyresnysis ginkluotės ekspertas Neilas Gibsonas „MailOnline“ patikino, kad tokios Maskvos pagyros turimais superginklais yra gerokai perdėtos. Monterėjaus Middlebury tarptautinių studijų institute dirbantis branduolinės ginkluotės ekspertas Jefrrey Lewisas sako, kad naujausi Rusijos pareiškimai apie hipergarsinę raketą „Kinžal“ yra tiesiog „kliniškai beprotiški“.
O visai neseniai atskleista, kad Rusijos gynybos ministerija sufabrikavo sparnuotosios raketos paleidimo iš branduolinio povandeninio laivo vaizdo įrašą.
Vaizdinę atakos medžiagą parodė nacionalinis transliuotojas, taip esą demonstruodamas Rusijos karinę galią. Nepaisant to, pastabūs žiūrovai nepraleido pro pirštus fakto, jog iš tikrųjų ta filmuota medžiaga jau buvo kartą rodyta 2016 metais.
Akivaizdu, kad minėtasis vaizdo įrašas – dar viena porcija propagandos, kuria reklamuojamos naujosios Vladimiro Putino superraketos, kurios, jo teigimu, gali pasiekti ir sunaikinti taikinį bet kuriame pasaulio kampelyje.
Neseniai Rusijos gynybos ministerija išdidžiai pristatė filmuotą medžiagą, kurioje tvirtina, jog tai buvo Ramiojo vandenyno flotilės povandeninio laivo „Tomsk“ surengta ataka, kurios taikiniu pasirinktas už 150 kilometrų Ochotsko jūroje esantis laivas.
Tai buvo vienas iš kelių vaizdo įrašų, kuriuos pastaruoju metu Rusija demonstruoja akcentuodama šalies kovinį potencialią. Ko jau ko, bet būti demaskuotas meluojantis Kremlius nesitikėjo.
Akylūs žiūrovai ėmė atvirai tyčiotis iš rusų padarytos apmaudžios klaidos – juk tai prieš dvejus metus filmuota mokomojo smūgio medžiaga. Gynybos ministerija klipą įvardijo kaip „Moskit“ raketos ataką, kurios taikiniu pasirinktas laivas Juodojoje jūroje prie Krymo pusiasalio, turėjęs imituoti priešus.
Krymas nuo Ochotsko jūros nutolęs apie 10 tūkst. kilometrų.
Štai kas buvo teigiama pirminiame Rusijos gynybos ministerijos pranešime: „Karinėse pratybose „Kavkaz-2016“ Kryme buvo dislokuota priešlaivinių raketų „Moskit“. Tariamas priešas buvo sėkmingai sunaikintas“. Rusai socialiniuose tinkluose iš tokios akiplėšiškos apgavystės atvirai juokiasi.
Kritiškai Rusijos teiginius apie naują arsenalą, kuris esą kuriamas jau daug metų, vertina ir nemažai karybos profesionalų. Panašu, kad jie tam turi pagrindo.
Rusijos prezidentas V. Putinas, 2018 metais skaitydamas metinį pranešimą, kalbėjo apie naujausias šalies kariuomenės arsenalo galimybes. Vienas iš jo pateiktų teiginių skambėjo taip: „Naujos šalies turimos superraketos gali pasiekti taikinį bet kuriame pasaulio kampelyje“.
Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai dar šį mėnesį patikino, jog neriboto nuotolio raketų projekto vystymo darbai vyksta pagal planą.
Praeitą savaitę paviešintoje vaizdo medžiagoje matoma aktyvuota raketa, nors taip ir lieka neaišku, ar jai naudojamas branduolinis, ar konvencinis kuras.
Nepaisant pastarųjų teiginių ir naujos medžiagos iš bandymo, J. Lewisas mano, kad Rusija smarkiai perdeda savo turimo branduolinio arsenalo galimybes. Jis „Vice“ yra sakęs, kad branduoliniu kuru varomos sparnuotosios raketos, kurias galima pamatyti vaizdo įraše, yra ne kas kita, o „kliniška beprotybė“.
Vienas iš naujų Rusijos ginklų – hipergarsinė raketa „Kinžal“, dideliame aukštyje paleidžiama iš naikintuvo „MiG-31“. Skelbiama, jog ji gali gabenti tiek branduolinę galvutę, tiek konvencinę ginkluotę.
Pagrindinė priežastis naikintuvus aprūpinti hipergarsinėmis raketomis – noras įrodyti, kad „mes tai galime“, „Motherboard“ teigia fizikas iš „Carnegie Endowment for International Peace“ ekspertų grupės Jamesas Actonas.
„Kinžal“ – ne vienintelis ginklas, kurį demonstruoja Rusija. Štai „RS-28 Sarmat“ raketos: tarpžemyninės, galinčios gabenti tiek branduolinių galvučių, kiek negali nė viena kita raketa šioje žemėje, giriasi Rusija. Anot Maskvos, tai reiškia, kad jos be vargo gali pelenais paversti „JAV Teksaso valstijos ar Prancūzijos“ dydžio plotą.
Maža to, „RS-28 Sarmat“ raketos gali gabenti iki 24 naujų „Avangard“ hipergarsinių ginklų, kurių kiekvienas dar gali būti aprūpintas atskiru branduoliniu užtaisu. Bent jau kol kas nesugalvota jokių nuo „Avangard“, gebančio skristi iki 20 kartų greičiau už garsą, galinčių apsaugoti gynybinių sprendimų.
V. Putinas žada, kad tiek „Sarmat“, tiek „Avangard“ kariniams veiksmams bus parengti jau 2020 metais.
Vaizdo įraše, kurį paviešino Rusijos gynybos ministerija, matoma „RS-28 Sarmat“ raketa, kylanti nuo paleidimo platformos kažkur Rusijos Federacijos teritorijoje. Jos buvo sukurtos siekiant pakeisti senąsias „SS-18 Satan“ raketas.
„Sarmat“ tinka visų tipų kovinės galvutės, įskaitant ir tas, „kurios vis dar tobulinamos“, tvirtina Rusijos strateginių raketinių pajėgų vadas generolas pulkininkas Sergejus Karatajevas. Ši raketa galės nešti dešimt didelių termobranduolinių kovinių galvučių arba 16 mažesnių. Įmanoma ir abiejų galvučių tipų kombinacija, tokiu būdu raketos parinkimas tiesiogiai priklauso nuo taikinio.
Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamas transliuotojas „Zvezda“ jau seniau skelbė, kad ši raketa gali sunaikinti teritoriją, savo plotu prilygstančią „JAV Teksaso valstijai ar Prancūzijai“. Maža to, tokios raketos gali bendradarbiauti su „Avangard“ hipergarsiniais ginklais. Jie unikalūs tuo, jog sklęsdami geba atlikti staigius manevrus, tačiau svarbiausia tai, jog kol kas jų negali susistabdyti jokia dabartinė priešraketinės gynybos sistema.
„Jane’s by IHS Markit“ ginkluotės ekspertas N. Gibsonas turi tvirtą nuomonę: „Manau, kad hipergarsinių sistemų galimybės įveikti priešraketinės gynybos sistemas yra smarkiai pervertinamos. Šie ginklai, kaip ir bet kurie kiti, turi savo privalumų ir trūkumų. Tiesą sakant, dauguma balistinių raketų šiaip ar taip yra hipergarsinės. Šiuo atveju nebent kalbame apie galimybę kontroliuoti skrydį hipergarsiniame režime. Branduolinės galvutės panaudojimo atvejai įmanomi, bet didesnė tikimybė sulaukti konvencinės ginkluotės versijų. Baisiausias dalykas – bet koks nesusikalbėjimas. Neišsiaiškinus, ar neša branduolinę, ar konvencinę galvutę, kyla branduolinės konfrontacijos pavojus“.