Norvegijos jūrų biologijos ekspertai įsitikinę, kad susidūrė su baltuoju banginiu (beluga), kuris buvo apmokytas pagal Rusijos karinio laivyno programą, kurios tikslas yra panaudoti vandens žinduolius specialiosioms operacijoms, rašo „The Guardian“.

Žvejai, dirbę ties Norvegijos žvejų kaimeliu Inga, praėjusią savaitę nusiskundė, kad aplink žvejybinius laivelius pradėjo plaukioti beluga su keista prie jo pritvirtinta įranga.

„Ruošėmės išmesti tinklus, kai pamatėme tarp laivelių beplaukiojantį banginį. Jam besiartinant prie mūsų pamatėme, kad prie jo diržais kažkas pritvirtinta“, – sakė Norvegijos transliuotojui NRK sakė žvejys Joaras Hestenas.

Žvejus stebino keistas banginio elgesys – jis tikslingai plaukė prie laivų ir bandė į vandenį nusitraukti iš tų laivelių išmestas virves bei kitus žvejybinius įrankius. Banginis buvo apjuostas diržu, prie kurio būtų galima tvirtinti kokią nors įrangą – galbūt kamerą ar ginklus. Dėl šių priežasčių jūrų gyvūnų ekspertai iškėlė hipotezę, kad gyvūnas buvo apmokytas Rusijos kariniame laivyne. Mat diržo, kurį pavyko nuimti nuo banginio, vidinėje pusėje buvo rastas užrašas: „Sankt Peterburgo laivyno įranga“.

Žvejai sakė, kad banginis buvo labai ramus ir atrodė pripratęs prie žmonių.

„Jei banginis atplaukė iš Rusijos – o taip manyti turime visas priežastis – tuomet tai yra ne Rusijos mokslininkų, o karinio laivyno darbas“, – sakė Norvegijos Jūrinių tyrimų instituto mokslininkas Martinas Biuwas.

Norvegijos Arkties universiteto Arkties ir jūrų biologijos fakulteto profesorius Audunas Rikardsenas televizijai NRK sakė: „žinome, kad Rusijoje jie turi nelaisvėje laikomų prijaukintų banginių ir kad kai kurie iš šių banginių galimai buvo paleisti. Tuomet jie dažnai artinasi prie laivų“. Profesorius teigė susisiekęs su Rusijos mokslininkais, kurie atsakė, kad neturi nieko bendro su beluga, kuri buvo apjuosta diržais. „Jie man sakė, kad veikiausiai čia yra Rusijos karinio laivyno Murmanske darbas“, – sakė profesorius.

Devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, dar Sovietų sąjungoje, karinis laivynas vykdė delfinų apmokymo programą: buvo tikimasi, kad dėl puikaus regėjimo ir geros atminties tai bus efektyvus povandeninių ginklų paieškos pagalbininkas.

Prieš pat amžių sandūrą ši programa buvo nutraukta. Tačiau 2017 m. Rusijos televizija „Zvezda“, priklausanti gynybos ministerijai, paskelbė, kad karinis laivynas arktiniuose vandenyse atnaujino belugų, ruonių ir afalinų apmokymus karinėms reikmėms. Per pastaruosius trejus metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vėl atidaryti tris apleistas sovietines karinio laivyno bazes ilgoje Arkties vandenyno pakrantėje.

Vėliau išaiškėjo, kad belugų apmokymu karinio laivyno užsakymu užsiėmė Murmansko Jūrų biologijos tyrimų institutas. Apmokymų paskirtis – „saugoti karinių uostų prieigas“ Arkties regione, „talkinti giluminiams narams ir, esant būtinybei, atakuoti visus priešus, patenkančius į saugomą teritoriją“.

Tuo tarpu delfinų ir ruonių apmokymų paskirtis buvo gabenti įrankius narams ir ieškoti torpedų, minų bei kitų sprogmenų ar ginklų, paskendusių gylyje iki 120 metrų. Viešieji valstybiniai įrašai rodo, kad Rusijos gynybos ministerija 2016 metais iš Maskvos Urtyšiaus delfinariumo už beveik 21 tūkst. eurų sumą įsigijo penkias afalinas, kurių amžius buvo nuo dvejų iki penkerių metų.

Vykdant projektą Murmansko Jūrų biologijis tyrimų institute išaiškėjo, kad delfinai ir ruoniai yra kur kas labiau tinkami mokymuisi arkties regione nei belugos: nuspręsta, kad banginiai yra per daug jautrūs šalčiui ir yra ne tokie „profesionalūs“ kaip ruoniai, kurie kur kas geriau įsimindavo žodines komandas.

Komentarai ()